Meilė visada sugrįš – vienaip ar kitaip

Lapkričio 10 diena
Penktadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien tokia pamokanti istorija apie Francą Kafką – žymų austrų prozininką, vieną įtakingiausių ir savičiausių XX a. rašytojų.

Sulaukęs 40 metų, Franzas Kafka (1883–1924), kuris niekada nevedė ir neturėjo vaikų, vaikščiojo po Berlyno parką kur sutiko mergaitę, kuri verkė, nes buvo pametusi savo mėgstamą lėlę.

Kafka pasisiūlė tai mergaitei padėti surasti lėlę, tačiau jie abu tos lėlės taip ir nerado.

Kafka liepė, tai mergaitei ateiti į tą pačią vietą kitą dieną ir pratęsti lėlės paieškas.

Kitą dieną jie abu vėl ieškojo tos lėlytės, bet ir vėl nerado.

Kai nerado lėlytės, tai Kafka davė mergaitei lėlės „parašytą“ raštelį, kuriame buvo parašyta:

„Prašau neverk. Išvykau į kelionę pamatyti pasaulio. Aš kasdien tau parašysiu apie savo nuotykius.

Taip prasidėjo istorija, kuri tęsėsi iki Kafkos gyvenimo pabaigos.

Susitikimų metu Kafka skaitė lėlės raštelius, kuriuose buvo aprašomi jos nuotykiai ir „lėlytės plepėjimas“, kuris mergaitei atrodė žavus.

Galiausiai Kafka atnešė mergaitei pargrįžusią į Berlyną lėlę (kurią paprasčiausiai nupirko).

„Tai visai nepanaši į mano lėlę“, – pasakė mergaitė.

Kafka parodė jai kitą laiškelį, kuriame lėlė rašė:
„Mano kelionės mane visiškai pakeitė“.

Mažylė apkabino naują lėlę ir laiminga parsinešė ją namo.

Po metų Kafka mirė.

Po daugelio metų suaugusi mergaitė lėlės viduje rado laišką.

Mažame laiške, kurį parašė Kafka, buvo parašyta:

„Viskas, ką myli, greičiausiai bus prarasta, bet galiausiai meilė sugrįš kitu būdu.

Išmintis:

Mūsų meilė niekur nedingsta, jeigu net dingsta mūsų meilės subjektas.

Meilė – tai mūsų pačių, kaip sielų egzistencijos pagrindas.

Tik meilė mus visus padaro laimingus ir amžinus.

Tik meilė papuošia šį pasaulį ir leidžia mums pamatyti ir patirti tokius jausmus, kokių nepatiria jokia kita gyva būtybė šioje visoje Visatoje.

Todėl mylėkime bent tuos, kuriuos turime šalia kiekvieną dieną, tuos, kuriuos kažkada prarasime ir daugiau nebepatysime tokiais, kokiais matome juos dabar.

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das