Lapkričio 11diena
Šeštadienis
Elniakampis, Vilniaus rajonas
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tema apie tai, kaip pas mus atsiranda kompleksai ir kaip vienu iš psichologinių metodų jų atsikratyti?
Paskaitykite!
Dažnai mes kiekvienas sutinkame žmonių, kuriems 20, 30, 40 ir daugiau metų.
Tačiau čia tik išorinis kūno skaičiavimo metais metodas.
Bet kiekvienas galime pamatyti žmogaus vidinę pusę, kuri pasiliko tolimoje vaikystėje ir vis dar laukia meilės, kurios tada negavo.
Ir jie ten lieka tol, kol savarankiškai išmoksta rasti pasitenkinimą savyje.
Žmogus dažnai lieka tokio amžiaus vaikų, kai negavo meilės iš artimųjų.
Kiekvienas amžius turi savo poreikius, o tai reiškia, kad tėvų rūpestis ir meilė vaikui kiekvienais metais turi savo ypatybes.
Kūdikystėje pradeda formuotis pasitikėjimas, todėl meilė vaikui slypi jautriame mamos rūpestyje patenkinant jo poreikius.
Jei tada, kai vaikas buvo kūdikiu, mama buvo nepatikima, atstūmė vaiką ir pan., tai vaikas užauga nepasitinkintis savimi ir visada gyvenantis su baimę ar jis kažką pasieks gyvenime?
Suaugusiesiems sunku užmegzti kontaktą su tokiais žmonėmis, santykiuose jie dažnai patiria partnerio išbandymus ir pasitikėjimo išbandymus.
Artimuose santykiuose jie gali jaustis neapsaugoti ir pažeidžiami.
Kiek vėliau, kai vaikui jau 2-3 metai, vaikas išmoksta būti savarankiškas ir ugdo savitvardą.
Jei tėvai trukdo vystytis šiomis kryptimis, pavyzdžiui, nekantriai ir atkakliai daro tai, ką vaikas gali padaryti pats, arba priešingai, tikisi veiksmų, kurių vaikas pats nepajėgia, formuojasi gėdos jausmas.
Ir jei tėvai nuolat per daug saugo vaiką ir lieka kurti ir akli tikriems jo poreikiams, vaikas pradeda abejoti savo gebėjimu valdyti jį supantį pasaulį ir save.
Suaugę tokie žmonės, užuot pasitikintys savimi, mano, kad kiti juos tikrina ir elgiasi įtariai bei nepritariamai.
Jie taip pat gali rodyti obsesinius-kompulsinius simptomus arba paranojišką persekiojimo baimę.
Obsesiniai-kompulsiniai simptomai, tai būsena, kai žmogus negali kontroliuoti savo minčių ir elgesio, net kai pats supranta, kad tai neturi jokios prasmės ar logikos.
Toks žmogus praleidžia bent valandą per dieną mąstydamas apie įkyrias mintis ir elgesį.
Meilė 3-6 metų vaikui – tai savarankiško veikimo skatinimas, iniciatyvos rėmimas, teisės į smalsumą ir kūrybiškumą pripažinimas.
Jei šiuo laikotarpiu tėvai neleidžia vaikui veikti savarankiškai, pernelyg baudžia reaguodami į jo poreikius, atsiranda kaltės jausmas.
Ir tada suaugusiųjų gyvenime tokiems „dideliems“ vaikams trūksta atsidavimo ir ryžto kelti sau tikrus tikslus ir juos pasiekti.
Be to, nuolatinis kaltės jausmas gali sukelti pasyvumą, impotenciją ar frigidiškumą, taip pat psichopatinį elgesį.
Mokykliniame amžiuje vaikai išsiugdo sunkaus darbo etiką.
Abejojant vaiko gebėjimais ar statusu tarp bendraamžių šiuo laikotarpiu, tėvai gali atgrasyti vaiką nuo tolesnio mokymosi ir gali išsivystyti nepilnavertiškumo jausmas, kuris gali dar labiau pakirsti pasitikėjimą savo gebėjimu efektyviai veikti ir egzistuoti pasaulyje.
Jei vaikai mokyklos pasiekimus ir darbą suvokia kaip vienintelį kriterijų, pagal kurį vertinami jų nuopelnai, suaugę jie gali tapti „darbo jėga“ visuomenės nustatytoje vaidmenų hierarchijoje.
Kaip tada padėti sau ir vaikui įveikti tuos kompleksus?
Atsakymas:
Jeigu pas mus yra aukščiau išvardinti tokie kompleksai, kuri gali sugadinti vaiko gyvenimą, mes turime kreiptis į savo vidinį vaiką ir padėti jam augti.
Norint tai padaryti, reikia susirasti savo vaikystės nuotrauką arba tiesiog įsivaizduoti vaiką, kuris gyvena jūsų viduje.
Kiek jam metų?
Kaip jis atrodo?
Apie ką jis galvoja?
Kas šalia?
Kas jam trukdo?
Reikia su juo pakalbėti.
Reikia paimti popieriaus lapą ir du skirtingų spalvų pieštukus: vieną į dešinę ranką, kitą į kairę.
Jei esate dešiniarankis, rašykite dešine ranka savo suaugusiojo vardu, o kaire ranka – savo vidinio vaiko vardu.
Jei esate kairiarankis, tada atvirkščiai.
Dialogas vyksta tik tarp jūsų ir jūsų vidinio vaiko.
Kuris iš jūsų pirmasis susisieks?
Kur pradėsite bendravimą?
Atsakymai, kuriuos gausite į savo klausimus, gali būti netikėti.
Dabar, kai suradote vaiką ir pradėjote su juo pokalbį, laikas užmegzti su juo santykius.
Bendraukite su kūdikiu viduje tiek, kiek jis nori.
Paklauskite jo, ko jam trūksta?
Duokite jam tai, ko jis prašo.
Vadinkite jį vardu, pasakykite šiltus, malonius žodžius, išreikškite jam savo meilę.
Duokite jam patarimų.
Būkite tokiais tėvais, kurių jam tada reikėjo.
Išmintis:
Savo tėvus mes gauname pagal karmą, tai reiškia pagal savo gyvenimo būdą ir darbus.
Todėl savo tėvų kaltinti, kad jie neteisingai su mumis elgėsi mes negalime, kadangi jie yra tiesiog mūsų pačių praeities atspindys.
Tėvams reikia atleisti už viską ką jie neteisingai darė mūsų atžvilgiu, kai mes buvome vaikais, nes jie patys turės savo “kailiu” patirti tai ką patyrėme mes.
Mes turime keistis patys ir nebebūti tokiais, kokie buvo mūsų tėvai, nes mes tada niekuo neesame geresni už juos.
Jeigu mes neatleidžiame sau, savo tėvams ar bet kuriam žmogui, kuris mus nuskriaudė, mes nustojame augti viduje, kaip žmonės ir nebetobulėjame dvasiškai.
Sakoma: atleisk ir bus atleista tau.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
