Rugsėjo 19 diena
Antradienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istorija.
Paskaitykite.
Vieną dieną, po 12 santuokos metų, mano žmona panorėjo, kad aš pakviesčiau į filmą ir vakarienei, kitą moterį.
Ji man pasakė: – „Aš tave myliu, bet žinau, kad kita moteris taip pat myli tave ir norėtų praleisti šiek tiek laiko su tavimi“.
Kita moteris, kuriai žmona prašė skirti dėmesio, buvo mano mama.
Ji buvo našlė jau 19 metų.
Bet kadangi aš dirbau ir turėjau tris vaikus, tai pas ją nuvykdavau tik retkarčiais.
Tą vakarą aš paskambinau jai, kad pakviesčiau vakarienei ir į filmą.
– Kas nutiko? Ar tau viskas gerai? – iš karto paklausė ji.
Mano mama yra viena iš tų moterų, kurios, jei vėluoja telefono skambutis, iškart laukia blogų žinių.
„Aš pamaniau, kad tau patiks praleisti laiką su manimi. Aš tave kviečiu pavakarieniauti kartu, o paskui nueiti į filmą“ – atsakiau.
Ji sekundę pagalvojo ir tada pasakė: „Aš tikrai to labai noriu“.
Penktadienį po darbo važiavau jos pasiimti ir šiek tiek nervinausi.
Kai mano automobilis privažiavo prie jos namų, pamačiau ją stovinčią tarpduryje ir pastebėjau, kad ji taip pat šiek tiek nervinosi.
Ji stovėjo namo tarpduryje ir buvo užsimetusi paltą ant pečių.
Jos plaukai buvo sugarbanoti ir ji vilkėjo suknelę, kurią nusipirko švęsdama paskutines vestuvių metines.
„Pasakiau savo draugams, kad mano sūnus šiandien praleis vakarą su manimi restorane, ir jie buvo labai sužavėti“, – sakė ji įsėdusi į automobilį.
Nuėjome į restoraną.
Nors restoranas buvo neprabangus, bet buvo labai gražus ir jaukus.
Mama paėmė mane už rankos ir ėjo taip, lyg būtų pirmoji ponia.
Kai susėdome prie stalo man pačiam reikėjo perskaityti jai meniu.
Mamos akys tuo metu galėjo išskirti tik didelius šriftus.
Baigęs skaityti iki vidurio, pakėliau akis ir pamačiau, kad mama sėdi ir žiūri į mane, o jos lūpose žaidžia nostalgiška šypsena.
„Kai buvai mažas, visą meniu skaitydavau aš“, – pasakė ji.
„Reiškia atėjo laikas, kai reikia atsimokėti už paslaugą“, – atsakiau aš.
Vakarienės metu mes su mama labai gerai pasikalbėjome.
Atrodė, kad tam nieko ypatingo nebuvo.
Mes tiesiog pasidalinome naujausiais savo gyvenimo įvykiais.
Bet mes taip įsitraukėme į prisiminimus, kad pavėlavome į kiną.
Kai parsivežiau ją namo, ji pasakė: „Aš vėl norėsiu nueiti su tavimi į restoraną. Tik šį kartą aš kviečiu tave“.
Aš sutikau.
– Kaip praėjo tavo vakaras? – grįžus namo paklausė žmona.
– Labai gerai. Daug geriau, nei įsivaizdavau, – atsakiau.
Po kelių dienų mano mama mirė nuo infarkto.
Tai atsitiko taip staiga, kad aš neturėjau galimybės nieko dėl jos padaryti.
O po kelių dienų iš restorano, kuriame su mama vakarieniavome, gavau voką su mokėjimo kvitu.
Prie kvito buvo pridėtas užrašas:
„Sąskaitą už antrąją mūsų vakarienę apmokėjau iš anksto. Tikrai, nesu tikra, ar galėsiu su tavimi vakarieniauti. Bet vis dėlto sumokėjau už du žmones. Tau ir tavo žmonai. Vargu ar kada nors galėsiu tau paaiškinti, ką man reiškė ta vakarienė dviem, į kurią mane pakvietei: mano sūnau, aš tave myliu.
Rūpinkitės savo tėvais! Jie vieninteliai nuoširdžiai džiaugiasi jūsų sėkme ir nerimauja dėl jūsų nesėkmių. Būkite su jais dažniau nei įmanoma, nes diena, kai jų nebebus, ateis visiškai netikėtai…
Išvada:
Pirmieji mūsų dvasiniai mokytojai ir tos būtybės per kuriuos mes ateiname į šį pasaulį – tai mūsų tėvai.
Vedos sako, kad mes niekada šiame gyvenime negalėsime atsidėkoti tėvams už tai, kad jie mus pagimdė.
Todėl kasdien paskambinkime jiems, jeigu gyvename ne kartu su jais.
Todėl nors kartą per mėnesį aplankykime juos, jeigu jie gyvena Lietuvoje.
Todėl nors kartą per metus parskriskime iš užsienio pas savo tėvus.
Todėl, jeigu jiems sunku finansiškai paremkime pinigais.
Todėl nuraminkime juos pastoviai pabrėždami, kad senatvėje jie neliks vieniši ir mes jais pasirūpinsime ir pasirūpinkime, kai ateina tam laikas.
Todėl galime kasdien už juos ir pasimelsti, nes ir jie už mus meldžiasi už mus pergyvendami, kad mes būtume laimingi ir sveiki.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
