Anantara das dienoraštis
Rugsėjo 20 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istorija.
Paskaitykite.
Sielų meilė
Pardavėjas stovėjo už parduotuvės prekystalio ir atsipalaidavęs žiūrėjo į gatvę.
Viena maža mergaitė priėjo prie parduotuvės ir tiesiog „prilipo“ prie lango.
Kai ji pamatė, tai ko ieškojo, jos akys suspindėjo iš džiaugsmo.
Ji įėjo į parduotuvę ir paprašė parodyti turkio spalvos karoliukus.
— Noriu nupirkti šiuos karoliukus savo sesei.
Ar turite gražią pakuotę jiems? – paklausė mergaitė.
Parduotuvės savininkas nepatikliai pažvelgė į mergaitę ir paklausė:
-O kiek pinigų tu turi?
Mergaitė iš kišenės išsitraukė nosinę, ją išskleidė ir ant prekystalio pasipylė saują monetų.
Su viltimi balse ji paklausė:
– Ar to užteks?
Ant nosinės iš tikro buvo tik kelios mažos monetos.
Tačiau mergaitė įsikvėpusi tarė:
– Žinai, aš noriu tuos karoliukus padovanoti savo vyresniajai sesei.
Mūsų mama pasimirė jau seniai ir nuo tada manimi rūpinasi tik ji.
Jai tiesiog nebelieka laiko sau.
Šiandien jos gimtadienis ir esu tikra, kad ji apsidžiaugs gavusi tokius karoliukus, kurie labai tiks prie jos akių spalvos.
Pardavėjas paėmė karoliukus, nuėjo gilyn į parduotuvę, paėmė dėžutę dovanoms, įdėjo ten turkio spalvos karoliukus, apvyniojo juostele ir užrišo lankelį.
– Imk! – pasakė jis mergaitei. – Ir nešk savo sesei ir žiūrėk nepamesk!
Mergaitė išbėgo iš parduotuvės ir džiaugsmingai nuskubėjo į namus.
Darbo dienos pabaigoje, graži jauna mergina peržengė tos pačios parduotuvės slenkstį.
Parduotuvės savininkas iš karto pastebėjo nedidelį šeimyninį panašumą į mažąją lankytoją, kuri tą rytą pirko karoliukus.
Ji iš rankinės išėmė pardavėjui pažįstamą dėžutę ir padėjo ant prekystalio, išvyniojo vyniojantį popierių ir atrišo lankelį.
– Ar šie karoliukai buvo pirkti čia ir kiek jie kainavo?
– A! – šūktelėjo savininkas, – bet kurios prekės kaina mano parduotuvėje visada yra konfidencialus susitarimas tarp manęs ir pirkėjo.
Mergina tada tarė:
„Bet mano sesuo turėjo tik kelias monetas“. Karoliukai pagaminti iš tikro turkio, ar ne? Jie turi būti labai brangūs. Ir mes negalime sau leisti tokios prabangos.
Pardavėjas priėjo prie prekystalio, paėmė karoliukus, švelniai ir kruopščiais sutvarkė pakuotę, padavė ją merginai ir pasakė:
„Ji sumokėjo didžiausią kainą. Ji sumokėjo daugiau, nei galėjo sumokėti bet kuris suaugęs žmogus: ji atidavė viską, ką turėjo“.
Mažą parduotuvę apėmė tyla, o merginos veidu nuriedėjo dvi ašaros, drebančioje rankoje gniaužiusios mažą paketėlį…
Ačiū, tiek tegalėjo ji ištarti..
Išmintis:
Meilės negalima nupirkti jokiais pinigais.
Tyra širdis šį pasaulį paverčia dar gražesniu.
Nuoširdumas išspaudžia ašaras.
Dėkingumas nieko negali palikti abejingu.
Pamokanti istorija mus įkvepia būti geresniais.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
