Dienoraštis
Liepos 5 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istorija, paskaitykite!
Turtų paieškos!
Vieną dieną, kasdamas savo sklypą, vienas valstietis rado keistą akmenuką.
Akmenukas buvo labai gražus ir valstietis pamanė, kad jis gali patikti jo vaikams.
Jie galėtų žaisti su juo, nes jis ypatingai gražus ir todėl jis parnešė tą akmenuką namo.
Vaikai visur yra vaikai!
Jie žaidė su tuo akmenuku, kol nuo jo pavargo ir po to paliko jį ant palangės ir galiausiai visai jį pamiršo.
Vienas vienuolis, klajojantis sanjasis, ėjo per kalnus, ieškodamas nakvynės ir valstietis jį sutikęs pakvietė pas save į namus.
Sanjasis priėmė šeimininko siūlomą maistą, o po to jie šnekučiavosi, nes sanjasinas buvo keliautojas ir žinojo daug naujienų iš viso pasaulio.
Ir, jau būnant valstiečio namuose lyg tarp kitko, sanjasis pasakė:
– Ką tu čia darai? Žinau vietą, kur ant upės kranto galima rasti deimantų.
– Ir tu šiek tiek ten padirbėjęs galėtum būti pasakiškai turtingas.
– Dirbdamas savo žemėje išpiltas prakaitu, dirbsi visą gyvenimą. Kam švaistyti savo gyvenimą?
Kitą rytą sanjasis išėjo, bet valstiečio galvoje jis pasėjo viltį, kuri peraugo į troškimą, kuris visiškai užvaldė vargšą.
Nežinodamas, net prie kokios upės ieškoti deimantų, valstietis pardavė savo sklypą ir leidosi į paieškas.
Atsisveikindamas jis pasakė savo žmonai ir vaikams:
– Laukite manęs daugiausiai penkerius metus, ir aš grįšiu turtingas!
Jis sunkiai dirbo svetimuose kraštuose, bet ir po penkerių metų nerado vietos, kur būtų tiek deimantų, kad būtų nesunku juos iškasti.
Tačiau per šiuos penkerius metus jis tvirtai ir aiškiai įsisąmonino kaip atrodo deimantai.
Galiausiai valstietis nusprendė grįžti namo ir gyventi, kaip gyveno anksčiau.
Taigi, grįžęs namo ir priėjęs prie savo trobelės, jis nepatikėjo savo akimis – ant jo namo palangės gulėjo rečiausias ir didžiausias deimantas, kokį tik galima įsivaizduoti ir rasti šiame pasaulyje.
Tas deimantas buvo apleistas ir visų pamirštas.
Ir tada jis prisiminė, kaip jį rado.
Išmintis:
Vedos sako, kad visi deimantai jau yra mumyse, tik mums reikia prabusti ir juos pasiimti.
Laimės mes ieškome išorėje, tačiau laimė visada yra mūsų viduje.
Kaip sako šventraščiai, didžiausia žmogaus laimė šiame ir amžiname gyvenime yra tarnavimas Dievui.
Todėl apsižvalgykime aplinkui ir pamatykime, kad kiekvienas iš mūsų yra neapsakomai turtingas.
Mes turime vaikus, namus, vyrą, žmoną, tėvus, senelius, kalbą, Saulę, Žemę, Vėją, Jūrą, darbą, poilsį, taiką, sveikatą. Argi tai ne turtai?
Didžiausia problema, kad mes nieko nemokame mylėti ir nieko nevertiname iki to momento, kol kažko neprarandame.
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
