Vertybės

Gruodžio 23 diena
Šeštadienis
Vrindavanas, Indija

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien pasakojimas

Erichas Marija Remarkas (1898 06 22 – 1970 09 25) yra vienas garsiausių ir plačiausiai skaitomų XX amžiaus vokiečių rašytojų.

Jis priklauso „prarastosios kartos“ rašytojams.

Erichas buvo knygrišio sūnus, todėl namuose visada buvo didžiulis kiekis knygų, kurios atkeliaudavo laikinai arba pasilikdavo visam laikui.

Dar būdamas vaikas jis skaitė knygas iki vėlyvo vakaro, žavėdamasis Stefano Cveigo, Tomo Mano, Dostojevskio, Maršelio Prusto ir Gėtės kūryba.

Kai jam buvo 20 metų, mirė jo mama.

Jie buvo labai artimi ir jos atminimui jis pakeitė savo antrąjį vardą „Paulius“ į „Marija“, o tai, kaip dabar žinome, supainioja daugybę jo kūrybos nepažįstančių žmonių, kurie nežino, ar po šiuo vardu slepiasi vyras ar moteris.

Rašytojas savo garsiausią kūrinį „Vakarų fronte nieko naujo“ parašė per rekordiškai trumpą laiką – vos 6 savaites, tačiau po to romanas ant stalo gulėjo dar šešis mėnesius.

Vėliau jis buvo nominuotas Nobelio premijai.

Prieš tai niekas taip paprastai, bet kartu emociškai ir giliai neaprašė, ką iš tikrųjų sako ir galvoja apkasuose į mirtį išsiųsti paprasti kariai.

Beje, romanas „Vakarų fronte nieko naujo“ nufilmuotas jau du kartus.

Pirmoji filmo adaptacija 1930 m. tapo pasaulinio kino klasika – filmas gavo du „Oskarus“ („Geriausias filmas“ ir „Geriausias režisierius“).

Antroji, televizijos versija, buvo išleista 1979 m.

Rašytojas retai kalbėjo apie savo kūrybą ir mieliau leido savo knygoms kalbėti už save.

Štai pamokančios citatos iš jo knygų:

Apie laimę galima kalbėti penkias minutes, ne daugiau. Čia nėra ką daugiau pasakyti, išskyrus tai, kad tu laimingas. Tačiau apie nelaimę, žmonės gali kalbėti visą naktį.

Kai visiškai pulsite į depresiją, ateikite pas mane į ligoninę. Kai nueisime į vieną vėžio skyrių, tai jūs išgysite nuo bet kokios nesąmonės.

Tai, ko negali gauti, visada atrodo geriau nei tai, ką turi. Tai žmogaus gyvenimo romantika ir idiotizmas.

Niekada neturėtumėte sumažinti to, ką pradėjote daryti didele apimtimi.

Gyvenime laimi tik kvailys, kai tuo tarpu protingam atrodo, kad visur yra tik kliūtis ir toks žmogus nespėjęs ko nors net pradėti, praranda pasitikėjimą savimi.

Bet kokia ramybė yra bevertė, jei nėra ramybės širdyje.

Laimė yra pats neapibrėžčiausias ir brangiausias dalykas pasaulyje.

Kuo mažiau žmogus save vertina, tuo daugiau jis yra vertas.

Klaidinga manyti, kad visi žmonės turi vienodą gebėjimą jausti.

Sąžinė dažniausiai kankina tuos, kurie nėra kalti.

Dėkingumas, jei jį jauti, sušildo sielą.

Kokios apgailėtinos tampa tiesos, kai jas ištari garsiai.

Moterys iš meilės tampa išmintingesnės, o vyrai pameta galvas.

Kol žmogus nepasiduoda, tol jis stipresnis už savo likimą.

Kuo žmogus primityvesnis, tuo aukštesnė jo nuomonė apie save.

Nieko nėra sunkiau, kaip būti šalia žmogus, kuris demonstruoja savo protingumą ir ypač jei jis neturi to proto.

Tik nelaimingas žmogus žino, kas yra laimė.

Cinikai pasižymi lengviausiu charakteriu, idealistai – nepakenčiamiausiu. Ar nemanote, kad tai keista?

Kad ir kaip būtų keista, visokių bėdų ir negandų šiame pasaulyje labai dažnai kyla žemo ūgio žmonėms; Jie pasižymi daug kivirčesniu ir energingesniu charakteriu nei aukšti žmonės.

Viskas, ką galima sutvarkyti pinigais, yra pigu.

Man atrodė, kad moteris neturėtų sakyti vyrui, kad jį myli. Tegul apie tai kalba jos spindinčios, laimingos akys. Jos kalba garsiau nei bet kokie žodžiai.

Didžiausia neapykanta kyla tiems, kurie sugebėjo paliesti širdį ir spjauti į sielą.

Stipriausias jausmas yra nusivylimas. Ne apmaudas, ne pavydas ar net neapykanta… po jų bent kažkas lieka sieloje, po nusivylimo – tuštuma.

Niekur žmogaus nelaukia. Jūs visada viską turite neštis su savimi.

Stovėjau šalia jos, klausiausi jos, juokiausi ir galvojau, kaip baisu mylėti moterį ir būti vargšu.

Sakoma, kad pirmuosius septyniasdešimt metų pragyventi yra sunkiausia. O po to viskas vyks sklandžiai.

Pinigai laimės neatneša, bet nepaprastai ramina.

Kuo daugiau smulkmenų laikote sėkme, tuo dažniau jums sekasi.

Kol žmogus gyvas, niekas dar nėra prarasta.

Geriau mirti, kai nori gyventi, nei gyventi tol, kol nori mirti.

Juoktis geriau nei verkti. Ypač jei abu yra nenaudingi.

Ir nesvarbu, kas tau nutiktų, nieko neimk į širdį. Nedaug dalykų pasaulyje išlieka svarbūs ilgai.

Išmintis:

Kiekvienas mes praeiname ir kažką suvokiame ką suvokė Erichas Marija Remarkas, tačiau ne visi mes mokame ir norime tai garsiai paskelbti.

Kiekvieno žmogaus gyvenimas – tai atskira melodija, filmas ir knyga.

Žmogų labiausiai myli Dievas, kai tuo tarpu mūsų meilę dažnai ištrina laikas.

Brangiausias laikas yra šiandien, nes rytojaus sulauks ne visi, nes rytojus daugeliui bus, kaip šiandien, o šiandienos diena mums dovanoja regėjimą, pajautimą ir pačią gyvybę.

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das