Lapkričio 4 diena
Šeštadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien lapkričio 4, šeštadienis ir šiandien mano dukrytei Jamini sukanka pusantrų metų.
Net sunku patikėti, kad taip greitai bėga laikas ir jai jau pusantrų metų.
Bet tokia realybė.
Šiuo metu ji su mama Jay Shri devi randasi Majapure.
Tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia kasdien ją pamatyti ir pabendrauti.
Kas turi vaikų ir kas jų labai laukė, žino kiek vaikai suteikia tėvams džiaugsmo ir laimės.
Taigi Jamini įsikūnijusi laimė ir džiaugsmas.
Kiekvienas vaikas tikriausiai kol būna mažas būna labai laimingas, nes mažas vaikas moka džiaugtis kiekviena smulkmena ir tą džiaugsmą perduoti aplinkai.
Jamini moka džiaugtis viskuo ir kiekvienas jos išmoktas žodis ar judesys man yra kaip stebuklas.
Ji šiuo metu visiškai įvaldė šaukšto funkciją ir jau visiškai moka valgyti su šaukštu sriubą ir košę.
Ji visiškai supranta kur pasakyti žodį – Ne.
Jeigu kažko nenori, tai sako NE NE NE.
Išgirdusi bet kokia muziką ji pradeda šokti ir jai nesvarbu kur ta muzika skamba ar oro uoste, ar traukinių stotyje, ar šventykloje ar gatvėje. Ji tiesiog šoka ir viskas.
Labai mėgsta viską šluoti ir plauti.
Jeigu tik pamato kur šluotą ar šluostę, tai ima ir šluoja arba valo daikto ar stalo paviršių.
Ji su visais sveikinasi ir su visais atsisveikina sakydama – Labas ir Ate.
Ir tada supranti, kad visi maži vaikai nežiūri į rasę, tautybę, kalbą, amžių, lytį, kad jie yra švarūs nuo minčių apie tą asmenybę, kurią sutinka ir jie visus žmones priima natūraliai.
Tik bėgant metams mes prisirenkame įvairius pavadinimus, išsiugdome kompleksus ir užteršiame savo protą nešvariomis mintimis ir nebepriimame žmonių tokių, kokie jie yra ir tada jau su visais nebesisveikiname.
Jamini mane dar kartą pamokė, kad į visus žmones reikia žiūrėti su meilę, džiaugsmu ir atvirumu.
Jamini mane vadina Te te.
Ir tai labai džiugina.
Tarkim ji randasi kitame kambaryje ir pradeda šaukti Te te, Te te. Ir tada aš bėgu pas ją.
Ji dažnai užmiega man ant peties ir tai yra pats didžiausias džiaugsmas gyvenime.
Ji apsikabina, atsijungia ir gali dvi valandas taip ant mano peties miegoti, kaip mes miegame savo lovose.
Mėgstamiausias iki pat šiol jos maistas – tai mamos pienas.
Ji jo gauna kiek nori ir kada nori.
Jamini labai mėgsta juokauti ir dūkti.
Ji pati prigalvoja, kaip jai pasilinksminti ir atsipalaiduoti.
Ir tai mūsų šeimai tas natūralumas suteikia daug džiaugsmo.
Taigi šiandien sveikinu Jamini mamą – Jay Shri devi su mažu dukros gimtadieniu.
O visiems noriu palinkėti būti kaip vaikams – atviriems, paprastiems, geriems, džiugiems ir laimingiems.
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
