Lapkričio 15 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien apie tai – kas yra tikra meilė?
Meilė turi vieną veiksmažodį – atiduoti!
Kartą grįžau į namus ir pagalvojau, kad įsijungsiu kompiuterį, bet nebuvo elektros.
Ir aš atsidūriau visiškoje tamsoje.
Ką aš supratau ir išmokau?
Atsigulkite kada nors tamsoje, išjunkite viską kas pypsi ir užduokite sau šį klausimą: kas tu toks ir kaip gyveni?
Kodėl mes gyvename?
Daug metų niekaip neatsakiau į šį klausimą – prabėgdavau pro jį.
Aš būdavau „apsinešęs“, gėriau, mušdavausi ir kartojau: „Aš esu svarbiausias“.
O tikroji gyvenimo prasmė juk yra mylėti.
Tai reiškia aukotis, o aukotis – tai duoti.
Schema paprasta.
Meilė yra ne jausmas, o dorybė.
Jūs neturite degti afrikietiška aistra senai moteriai, kai užleidžiate vietą metro – tiesiog turite tai padaryti.
Pasaulyje nėra nieko svarbiau už santykius tarp žmonių.
Mes gyvename mieste, ir mums atrodo, kad labai svarbu yra darbas, materialiniai ištekliai, sėkmė.
„Sėkmė“ kilusi iš žodžio „siekti“.
Ir taip mes bėgame, bėgame ir bėgame pro tai, kas svarbu yra mūsų gyvenime – pro žmonių veidus.
Sėskite ir sukurkite gerą eilėraštį, jei esate poetas.
Sėskite ir parašykite gerą straipsnį, jei esate žurnalistas.
Raskite gerą, sąžiningą, tyrą herojų, kad šiame siaube pasidarytų šiek tiek šviesos.
Visada įmanoma.
Ar visi darbe nešiojasi dalis?
Netampyk tų detalių, bent jau šiandien.
Gal rūkai septynias cigaretes per dieną?
Šiandien surūkyk penkias.
Tai taip pat bus krikščionybė.
Tai bus judėjimas, žygdarbis.
Taigi visur, visada, visur, nuolat.
Daryk, kad visada būtų nedidelis pliusas.
Daryk šiek tiek geriau, šiek tiek geriau – kiekvieną dieną.
Ir kas atsitinka?
Tai tampa įpročiu.
Viskas žmoguje yra įprotis.
Įprotis mums duotas iš viršaus.
Tai yra laimės pakaitalas.
Daryti gera tampa įpročiu.
Iki savo gyvenimo pabaigos galima tapti normaliu žmogumi.
Štai ir visa užduotis.
Kad su tavimi visiems būtų gera, ramu, paprasta, aišku ir nekiltų jokių klausimų.
P. Mamonovas (1951 – 2021, dainininkas, aktorius, poetas)
Išmintis:
Dorybė žmogų padaro gražų.
Dorybė žmogų nuramina.
Meilė žmogų užaugina tikru žmogumi.
Meilė yra ne žodžiai, tai visas elgesys: ką galvoju apie situaciją ar žmogų, ką sakau ir kaip elgiuosi.
Meilė visada patikrina mus ar mes tikrai mylime.
Tikra meilė visada mus augina ir mes galime užaugti iki begalybės.
Mes tik patys save visur ribojame, nes nenorime aukotis, nes visada laukiame iš kito to paties ar net daugiau.
Neribokime savęs atiduodami tai ką turime savyje: mintis, balsą, šypseną, rankas, kojas, laiką, gailestį, švelnumą, patarimą, kartais atiduodami net ir pinigus.
Supraskime, kad meilė yra Pats Dievas.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
