Dienoraštis
Vasario 19 diena
Sekmadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Tikras draugas
Šiandien paskaitykite tokią istoriją ir išmintį.
Ilgu, laukiniu ir varginančiu keliu ėjo žmogus su šunimi.
Jis ėjo kol pavargo.
Pavargo ir šuo.
Netikėtai jų kelyje iš už posūkio pasirodė oazė.
Oazė buvo aptverta gražia tvora su didžiuliais ir tvirtais vartais.
Iš už tvoros girdėjosi muzika, matėsi gėlės ir čiurlenantis upelis.
Kas čia per vieta? – paklausė keliauninkas ten esančio sargo.
Čia rojus, – atsakė sargas.
Bet tu esi miręs.
Todėl gali čia užeiti ir ilsėtis. Gali ir pasilikti visam laikui.
– O ar čia yra vandens?
– Kiek tik nori. Čia švarūs fontanai ir vėsūs baseinai.
– O valgyti čia ar aš gausiu?
– Gausi viską ko tik panorėsi.
– Bet su manimi kartu keliauja ir šuo.
– Gaila, bet su šunimi čia užeiti negalima.
– Šunį reikės palikti už vartų.
Toks pasakymas, kad šunį reikės palikti už vartų, netenkino keliauninko ir jis nuėjo tuo keliu, kuriuo ėjo, toliau.
Po kiek laiko kelias jį atvedė į fermą.
Ta ferma, taip pat buvo aptverta ir prie vartų sėdėjo sargybinis.
– Aš noriu gerti, – paprašė keliauninkas.
– Užeik. Ten kieme yra šulinys.
– O mano šuo?
– Prie šulnio pamatysi girdyklą.
– O pavalgyti?
– Galiu tave pavaišinti vakariene.
– O šuniui?
– Rasime kaulų.
– O kas čia per vieta?
– Čia rojus.
– Kaip tai rojus?
– Ten oazėje sargybinis man sake, kad ten rojus.
– Tau ten melavo.
– Ten pragaras.
– Kaip jūs čia rojuje tai galite ištverti, kai ten taip meluoja?
– O, tai mums naudinga.
– Iki rojaus ateina tik tie, kurie nepalieka savo draugų likimo valiai.
Išmintis:
Šiame Kali amžiuje moralė yra tiek nusileidusi žemyn, kad žmonės, net nežino kas yra tikra draugystė.
Tik iš šventraščių, pasakų ir senovės istorijų mes galime sužinoti, kaip anksčiau žmonės vienas kitą mylėjo, vienas kitą gerbė, vienas kitą gynė ir aukojosi.
Todėl susimąstykime! Ar aš turiu bent vieną draugą? Tikrą draugą!
Ar turiu draugą kam galiu atverti savo širdį? Kam galiu patikėti savo didžiausias paslaptis?
O kaip dėl manęs paties? Ar man kas nors atveria širdį? Ar manimi kas nors pasitiki?
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
