Anantara das dienoraštis
Rugsėjo 22 diena
Penktadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istorija.
Dvasinė stiprybė
Paskaitykite apie stiprius žmones.
Stiprių žmonių niekas nemėgsta – jie yra nepatogūs.
Jų nemėgsta, nes jų negalima kontroliuoti.
Jie girdi save, žino, savo savivertę, ir pasirengę taip visada gyventi.
Jų viduje yra inkarai, su kuriais jie tvirtai laikosi už noro gyventi be purvo ir būti laimingiems, nepaisant visko.
Jų viduje yra stiprios šaknys, kurių negalima išrauti ar sunaikinti. Kaip neįmanoma sugriauti jų geležinių principų, savigarbos, moralės ir pasitikėjimo savimi.
Stiprieji gali atlaikyti bet kokią tiesą, likimo smūgius, išdavystes ir savo emocijų audras.
Jie nebijo skausmo, nes išgyvenę karą savo širdyse ir perėję asmeninį pragarą, išmoko žaizdas paversti išmintimi ir džiaugtis gyvenimu, išsaugodami grožį ir švelnumą savo širdyse.
Stiprieji neklaidžioja svetimais keliais, neprekiauja laime, nemaldauja meilės – bet jei Dievas atsiųs jiems šį jausmą, jie priims tai kaip didelę dovaną ir niekada neišduos to, kurį myli.
Jie gyvena dorai elgiasi pagal sąžinę, nesipuikuoja savo gyvenimo istorija, nemoko kitų gyventi, o mieliau gilinasi ir tobulėja patys.
Jie neša savo kryžių neperdėdami jo ant kitų pečių, atsako už tai, ką sako ir daro, o parkritę kaltina tik save, mokydamiesi iš savo klaidų – stiprieji linkę daryti teisingas išvadas, o ne tuščiai gailėtis.
Jie yra išrankūs visame kame – jų negalima perlaužti ir negalima primesti kažko svetimo prieš jų norą ir valią, niekada ir prie jokių aplinkybių.
Ir jie taip pat žino, kaip išeiti iš šio pasaulio. Stiprieji žino, kaip išeiti vieną kartą ir visiems laikams. Nebandykite palaužti jų jausmų, charakterio ir kantrybės, nes palūšite patys.
Išmintis:
Stiprieji yra tie, kad savo sąmonę laiko prie Dievo lotosinių pėdų.
Laikyti savo sąmonę prie Dievo lotosinių pėdų reiškia visada apie Jį galvoti, kalbėti ir skirti savo gyvenimą tik Jam.
Tada tokio žmogaus niekas negali palaužti, nes Jis viską mato, kaip Dievo veikimą dėl Jo gerovės. Jis viską mato, kaip Dievo meilę Jam ir visiems kas Jį supa.
Bet kokios negandos mūsų gyvenime yra tik pagalba mums, kad mes pasveiktume, kaip sielos, kurios nuo neatmenamų laikų serga materializmo liga.
Mokykimės kasdien priimti viską ką mums atsiunčia rytas, diena, vakaras ir naktis, ir tada tapsime labai stiprūs ir tada būsime labai laimingi.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
