Anantara das dienoraštis
Rugpjūčio 18 diena
Penktadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istorija! Paskaitykite!
Gyvenimo prasmė
Sakoma, kad yra du atvejai, kai Viešpats negali nesišypsoti.
Pirmas atvejis, kai Viešpats šypsosi, tai situacija, kai žmogus sunkiai serga ir randasi arti mirties, o gydytojas ligonio artimui sako:
-Nebijok, aš jį išgelbėsiu.
Tada gydytojas pamiršta, kad kiekvieno įvykio gyvenimo ar mirties pagrindas yra Viešpaties valia.
Ir, išgirdęs tokius gydytojo žodžius, Viešpats nusišypso, galvodamas:
– Koks kvailas turi būti tas žmogus, kuris giriasi, kad išgelbės savo ligonio gyvybę, kuris dabar miršta mano valia.
Ir antrą kartą Viešpats šypsosi, kai du broliai dalijasi tėvų turtą.
Jie matuoja žemę ir sako:
– Ši dalis yra mano, o ta dalis yra tavo.
Ir Viešpats šypsosi galvodamas:
– Visa visata priklauso Man, bet šie kvaili broliai sako:
– Ši dalis yra mano, o ši dalis yra tavo.
Išmintis:
Šiais laikais suaugę žmonės yra kaip maži vaikai.
Žmonės užauga fiziškai, savo medžiaginiu kūnu, tačiau viduje, dvasiniame lygmenyje, jie pasilieka mažais vaikais.
Dauguma žmonių neturi jokio supratimo apie amžiną gyvenimą ir Dievą.
Dauguma žmonių visą savo gyvenimą paskiria materialių dalykų kaupimui, manydami, kad jeigu jie turės daug turto, tai ir bus tikra laimė.
Todėl šypsosi ne tik Dievas, šypsosi ir net verkia išminčiai matydami daugumos žmonių beprasmį gyvenimą.
Kaip mes matome mažų vaikų džiaugsmus ir verksmus smėlio dėžėje, taip išminčiai mato beprasmius mūsų džiaugsmus ir verksmus smėlio dėžėje, pavadinimu – gyvenimas.
Todėl kol mūsų gyvenimo tikslu netaps noras pažinti save, kaip dvasinę esybę, mes kasdien „džiaugsimės“ ir verksime dar milijonus gyvenimų.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
