Dienoraštis
Gegužės 4 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia istorija:
Paskaitykite:
Ką paliksime po savęs
Nuo 531 metų iki 579 metų Irano karaliumi buvo Anovširanas.
Žmonės jį vadino teisinguoju, o pats jo vardas reiškė – Nemirtinga siela.
Anovširanas gimė 501 metais ir pragyveno 79 metus.
571 metais, kai gimė pats pranašas Mahometas, Anovširanas išsirengė į piligriminę kelionę po savo šalį.
Vieną rytą keliaudamas, saulės apšviestame kalno šlaite, jis pamatė, susikūprinusį triūsiantį senuką.
Karalius, lydimas dvariškių, priėjo prie jo ir pamatė, kad senolis sodina mažus, ne senesnius, nei metų sodinukus.
– Ką tu darai? – paklausė karalius?
– Sodinu riešutmedžius, – atsakė senukas.
Karalius nustebo:
– Tu gi jau toks senas.
Kam reikalingi sodinukai, kurių tu net lapų nepamatysi, kurių pavėsyje nepailsėsi ir kurių, net vaisių neparagausi?
Senukas pažiūrėjo į jį ir tarė:
– Tie, kurie buvo gyveno iki mūsų, juos taip pat sodino ir mes dabar valgome jų vaisius.
– Dabar reikia sodinti mums, kad tie, kurie ateis po mūsų, galėtų valgyti tuos vaisius, kaip ir mes dabar valgome vaisius ne mūsų sodintų riešutmedžių.
Išmintis:
Tik egoistas galvoja apie save ir šią dieną.
Išmintingas žmogus galvoja apie kitus ir daugeliui metų į priekį.
Reikia suvokti, kad svetimų mums žmonių nėra.
Iš esmės mes visi vieno tėvo vaikai.
Todėl reikia išmokti gerbti bei mylėti ne tik dabar gyvenančius žmones, bet ir tuos, kurie ateis po mūsų.
Su meile!
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
