Dienoraštis
Gegužės 3 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia istorija:
Paskaitykite:
Tikėjimas savo svajone
Kai Monti buvo 16 metų, jo paprašė parašyti rašinėlį apie tai, ko jis norės, kai užaugs.
Monti daug prisikankino ir daug valandų praleido aprašinėdamas savo svajonę.
Jis norėjo kada nors tapti dideliu ūkininku.
Monti savo svajones surašė į septynis puslapius, kuriuose labai išsamiai aprašė 80 hektarų žemės sklypą ir nubraižė visų pastatų, arklidžių ir kelių išdėstymo planą.
Jis netgi nubraižė labai detalų 380 kvadratinių metrų namo, kurį statys, grindų planą.
Kitą dieną Monti atidavė savo rašinį mokytojui.
Po dviejų dienų jo mokytojas grąžino rašinį su įvertinimu 2, paryškintu raudonu flomasteriu su prierašu „Likite po pamokų“.
Po pamokos berniukas su savo svajone priėjo prie mokytojo ir paklausė, kodėl už savo rašinį gavo dvejetą?
Į ką mokytojas atsakė:
– Nes tokia svajonė tokiam berniukui kaip tu neįmanoma. Norint nusipirkti tokį žemės sklypą, reikia daug ir labai daug pinigų. Kiek tu turi pinigų? Tu jų iš vis neturi? Tu gimei labai neturtingoje šeimoje. Tau nėra jokio būdo įgyvendinti savo svajonės. Ji neįgyvendinama.
Štai ką aš tau pasakysiu:
– Grįžk namo ir parašyk kitą rašinėlį, kuriame aprašyk kitą, realesnę svajonę ir aš parašysiu tada tau kitą pažymį.
Vaikinas grįžo namo ir paklausė tėvo patarimo.
Ir štai ką jis išgirdo iš tėvo :
– Sūnau, bijau, kad tau aš čia niekuo negalėsiu pagalėti.
Manau, kad tai turėtų būti tik tavo paties sprendimas, ir jaučiu, kad tas tavo sprendimas bus svarbus mums visiems.
Monti visą savaitę galvojo apie tėvo žodžius.
Galiausiai grąžino tą patį rašinėlį mokytojui ir pasakė:
– Dvejetą jūs galite pasilikti sau, bet aš pasiliksiu prie senos savo svajonės.
Laikas bėgo, Monti seniai baigė vidurinę ir tapo pilnamečiu.
Jis pasakojo šią istoriją ir atsigręžęs į besiklausančių žmonių grupę, pasakė:
– Papasakojau jums šią istoriją, nes jūs visi sėdite mano 380 kvadratinių metrų name viduryje mano 80 hektarų žemės sklype.
Ir tas mano kažkada rašytas rašinys kabo rėmelyje virš židinio.
Monti tęsė:
Nuostabiausia šios istorijos dalis yra ta, kad prieš dvejus metus vasarą pats mokytojas atvedė čia 30 mokinių ir jie savaitę stovyklavo mano žemėje.
Prieš išeidamas mokytojas man pasakė:
– Klausyk, Monti, dabar matydamas, kaip tu realizavai save, aš noriu atskleisti tau savo širdį:
Kai buvau tavo mokytojas, buvau savotiškas svajonių vagis.
Dabar labai gailiuosi, kad tuomet pavogiau daug iš vaikų vaikysčių svajonių.
Bet labai džiaugiuosi, kad tu radai drąsos apginti savo svajonę
Išmintis:
Kadangi šiame materialiame pasaulyje vyraujanti jėga yra pavydas, todėl savo svajone ir planus geriausia laikyti širdyje.
Savo svajones galima atskleisti tik žmogui, kuris Jums linki laimės.
Visada reikia klausyti savo širdies.
Širdis pasakys ar teisingu keliu pasukote ar jau paklydote.
Net ir paklydus galima visada sugrįžti į tikrą kelią.
Linkiu Jums visada girdėti savo širdį, turėti pačių nuostabiausių svajonių ir jas įgyvendinti.
Su meile!
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
