Dienoraštis
Liepos 20 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istorija! Paskaitykite!
Kada mes suprasime dėl ko gyvename?
Gyveno kartą vienas karalius.
Kiekvieną dieną pagyvenęs vienuolis, brahmačaris, jam skaitydavo ištraukas iš Bhagavad Gitos ir paaiškindavo, ką perskaitė.
Po paaiškinimo vienuolis paprastai paklausdavo:
– O karaliau, ar supratai, ką tau skaičiau?
Karalius neatsakydavo nei teigiamai, nei neigiamai.
Tokiais atvejais jis paprastai sakydavo:
– Pirmiausia pabandyk vienuoli tai išsiaiškinti pats.
Tokie karaliaus atsakymai vienuolį glumindavo, nes jis visada ilgai ruošdavosi tiems susitikimams ir savo komentarus Bhagavad Gitai laikė aiškiais ir suprantamais.
Vienuolis buvo tikras dvasinio kelio ieškotojas.
Vieną dieną kartodamas Šventus Dievo vardus jis pamatė iliuzinę ir santykinę tikrovės prigimtį – namus, šeimą, turtus, draugus, šlovę, reputaciją ir visa kita.
Jis tai suprato taip aiškiai, kad visi troškimai buvę jo širdyje tiesiog išnyko.
Jis nusprendė tapti sanjasu (atsiskyrėliu) ir keliauti pamokslaujant po visą pasaulį.
Prieš išvykdamas jis nusiuntė karaliui trumpą žinutę:
— O karaliau! Pagaliau aš viską supratau!
Išmintis:
Mokytojų kabutėse yra tūkstančiai, tačiau tikrų mokytojų yra tik vienetai.
Visi mokytojai, kurie moko vaikus nuo darželio iki universiteto, patys neturi jokio supratimo apie sielą ir supersielą, apie karmą ir reinkarnaciją, apie pasiaukojimo tarnystę Aukščiausiajam ir apie tikrą gyvenimą.
Visi mus moko iš esmės tik laikinų dalykų, kurie mums jokios laimės negali suteikti.
Iš esmės žmonės net nežino kas yra laimė ir todėl šį gyvenimą pragyvena veltui.
Todėl mielieji, reikia mums visiems iš tikro prabusti ir rasti tikrą dvasinį mokytoją, kuris gali mus nuvesti į tikrą laimę.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
