Balandžio 8 diena
Šeštadienis
Dvaraka, Vilnius
Tema: Kokia žmona mylimiausia?
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia istorija!
Paskaitykite:
Vienas sultonas turėjo keturias žmonas.
Labiausiai jis mylėjo savo ketvirtąją žmoną – jauniausią ir meiliausią.
Sultonas dovanodavo jai prabangius rūbus, papuošalus, paikino ją ir ir skirdavo jau daugiausiai dėmesio.
Mylėjo ir savo trečiąją žmoną – išskirtinę gražuolę.
Vykdamas į kitas šalis, jis visada pasiimdavo ją su savimi, kad visi matytų jos grožį.
Tačiau labiausiai sultonas bijojo, kad vieną dieną ji, jį paliks ir pabėgs pas ką kitą vyrą.
Sultonas mylėjo ir savo antrąją žmoną – gudrią ir patyrusią intrigose.
Ji buvo jo patikėtinė, visada protinga, maloni ir kantri.
Kai sultonas turėdavo problemų, jis jas patikėdavo antrąjai žmonai, o ji visada padėdavo vyrui išsisukti iš sunkios padėties ir išgyventi tuos sunkius laikus
Pirmoji žmona buvo seniausia ir ji jam atiteko iš velionio vyresniojo brolio.
Moteris buvo labai atsidavusi savo vyrui ir darė viską, kad išsaugotų ir padidintų tiek paties sultono, tiek visos jo šalies turtus.
Nepaisant to, sultonas nemylėjo savo pirmosios žmonos ir net tai, kad ji jį labai mylėjo, sultono nejaudino.
Jis tiesiog nekreipė į ją jokio dėmesio.
Kartą Sultonas kažkaip susirgo.
Tada jis prisiminė savo gyvenimą, kupiną prabangos, ir pagalvojo:
– Dabar turiu keturias žmonas, bet kai mirsiu, būsiu vienas.
– Ir jis paklausė savo ketvirtosios žmonos:
– Mylėjau tave labiau nei bet ką kitą, atidaviau tau viską, kas geriausia, rūpinausi tavimi ypatingu stropumu. Dabar, kai mirštu, ar esi pasirengusi sekti paskui mane į mirusiųjų karalystę?
– Ir negalvok! – atsakė ketvirtoji žmona ir išėjo daugiau netarusi jokio žodžio.
Jos žodžiai lyg durklas trenkė vyrui į širdį.
Nuliūdęs sultonas paklausė savo trečiosios žmonos:
– Visą gyvenimą tavimi žavėjausi. Dabar, kai mirštu, ar tu pasiruošusi sekti paskui mane į mirties karalystę?
– Ne! – atsakė jo trečioji žmona. – Gyvenimas toks gražus! Kai tu mirsi, aš norėsiu vėl ištekėti!
Sultonas jautėsi dar labiau sudaužytas – tokio skausmo jo širdis dar nebuvo patyrusi.
Tada jis paklausė savo antrosios žmonos:
– Visada kreipdavausi pas tave pagalbos, o tu visada man padėjai ir buvai geriausias mano patarėjas. Ar dabar, kai mirštu, ar esi pasiruošusi sekti paskui mane ten, kur dejuoja blyškūs šešėliai ir maldauja sielų valdovo pasigailėjimo?
– Atsiprašau, šį kartą negaliu tau padėti, – atsakė antroji žmona.
– Daugiausia, ką galiu padaryti, tai garbingai tave palaidoti.
Jos atsakymas sultonui buvo, kaip tūkstantis griaustinių ir žaibų.
Tą akimirką jis išgirdo balsą:
– Aš eisiu su tavimi ir seksiu paskui tave visur kur tu eisi. Aš eisiu su tavimi iki galo!
Sultonas pažvelgė balso kryptimi ir pamatė savo pirmąją žmoną – išsekusią ir sielvarto išvargintą, beveik neatpažįstamą.
Nustebęs sultonas pasakė:
– Turėjau su tavimi elgtis pagarbiau visą gyvenimą, tačiau taip nesielgiau.
Šio pasakojimo esmė:
Kiekvienas turime keturias žmonas.
Mūsų ketvirtoji žmona yra mūsų kūnas.
Kad ir kiek pastangų ir laiko įdėtume, kad gerai atrodytume, tai paliks mus, kai mirsime.
Trečioji mūsų žmona – mūsų karjera, padėtis, pinigai, turtas, socialinė padėtis.
Kai mes mirsime, jie atiteks kitiems.
Antroji mūsų žmona – mūsų šeima ir giminės.
Kad ir kiek jie mums čia padėtų, daugiausiai ką jie gali mums padaryti, tai palydėti iki kapo.
O pirmoji mūsų žmona yra mūsų siela, kurios dažnai nepaisome dėl sėkmės, galios, turto ir malonumų siekimo.
Nepaisant to, siela yra vienintelė, kuri mus lydi, kad ir kur eitume.
Rūpestingai ir dėmesingai su ja elgdamiesi, saugodami ir ugdydami, galime pasauliui ir sau padovanoti didžiausią dovaną.
Išmintis:
Po mirties išlieka tik siela. Todėl ji ir yra didžiausias turtas.
Sielos ugdymui turėtume skirti daugiausiai laiko, bet visą beveik laiką mes išvaistome dirbdami ir rūpindamiesi kaip viską išlaikyti.
Labiausiai siela, kaip dvasinė asmenybė auga kai žmogus meldžiasi Dievui ir kai bendrauja su dvasiškai pažengusiais Dievo tarnais.
Linkiu Jums visiems dvasiškai tobulėti, kad galiausiai būtumėte kas akimirką laimingi ir sugrįžtume į Dievo namus.
Su meile!
Nuolankiai
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
