Balandžio 20 diena
Ketvirtadienis
Dvaraka, Vilnius
Tema: Mūsų ribotumas…
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia istorija.
Paskaitykite:
Netoli Sacharos dykumos gyveno valstietis vardu Madmudas.
Madmudas buvo labai dievobaimingas.
Jis gyveno labai apleistame name, tačiau buvo labai svetingas kiekvienam nepažįstamam žmogui.
Kas tik eidavo pro jo namą, jis visus pavaišindavo ir suteikdavo nakvynę savo namuose.
Kartą į jo duris pasibeldė garbingos išvaizdos keliautojas ir paprašė leidimo pailsėti.
Madmudas parodė svetingumą, padėjo ant stalo maisto ir pakvietė svečią pasivaišinti.
Keliautojas atrodė laimingas tokiu svetingumu ir pradėjo valgyti.
Madmudas jo paklausė, kodėl jis net nepadėkojo Dievui prieš valgydamas.
Keliautojas atsakė, kad jis niekada Dievui už nieką nedėkoja ir neketina to daryti dabar.
Pamaldus šeimininkas supyko ant svečio ir jį išvijo.
Tą patį vakarą, kai atėjo laikas melstis, Dievas paklausė Madmudo, kodėl jis išvijo pavargusį ir alkaną svečią.
Madmudas atsakė, kad negalėjo pakęsti to žmogaus nedėkingumo Dievui.
Dievas tarė Madmudui:
– Aš jį ištvėriau 60 metų, o tu negalėjai jo pakęsti nė vieno vakaro!
Išmintis:
Iš tikrųjų Dievas daug gailestingesnis, negu mes visi kartu sudėjus.
Dievo gailestingumas yra begalinis, o mūsų ribotas.
Išmokti mylėti artimą yra svarbiausias mūsų gyvenimo uždavinys.
Dievas kiekvieną dieną atsiunčia mums įvairias pamokas, tačiau mes nelabai jų priimame, nes manome, kad tai tik nereikalingos kliūtys mūsų gyvenime.
Todėl, jeigu nepriimame pamokų, tai jos tik sunkės ir bet kokiu atveju reikės vėl grįžti prie pradžios – mokytis nuolankumo ir kantrybės, mokytis maldos ir ieškoti naujų santykiu su Dievu.
Su meile!
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
