Dienoraštis
Vasario 14 diena
Antradienis
Dvaraka, Vilnius
Meilės diena!
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien visas pasaulis švenčia Šv. Valentino arba meilės dieną.
Tačiau nedaugelis žino, kad už tos „Šventės“ ištakų stovi kraupi vieno žmogaus, Dievo atsidavusio, mirtis.
Istorija kalba, kad 269 metais Romos Imperatoriui Klaudijui II kovojant su krikščionimis, buvo nukankintas Romos katalikų Bažnyčios vyskupas Valentinas.
Tuo metu Imperatorius Klaudijus II formavo kariuomenę, kad ji gintų Romos imperijos sienas ir tuo tikslu jis buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis, nes manė, kad šeimos vyras negali būti geras karys.
Imperatorius manė, kad jeigu žmogus turės šeimą, tai jis negalvos apie valstybę ir jos taip negins, negu žmogus, kuris bus laisvas ir be įsipareigojimų.
Tuo metu vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčiųjų žmonių išpažintis ir prašymus slapčia juos sutuokti.
Klaudijus II-asis, sužinojęs, kad vyskupas paslapčia sutuokia poras, jį suėmė ir nubaudė mirties bausme.
Valentinas mirė vasario 14 dieną.
Po kurio laiko Valentinas paskelbtas šventuoju.
Visai suprantama, kad mes kiekvienas ieškome meilės, nes tai sielos egzistavimo pagrindas.
Tačiau mes beveik neturime jokio supratimo apie meilę, nors tą žodį vartojame kiekvieną dieną.
Meilė turi užaugti mumyse, meilė turi išlysti iš vidaus, bet šiuo metu pas mus ji dažniausiai miega.
Štai ką apie Meilę kalbėjo krikščionių šventasis Paulius:
Meilė kantri;
Meilė maloninga;
Ji nepavydi;
Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta;
Ji nesielgia netinkamai;
Neieško sau naudos;
Nepasiduoda piktumui;
Pamiršta kas buvo bloga;
Nesididžiuoja neteisybe;
Su džiaugsmu pritaria tiesai;
Ji viską pakelia;
Visa tiki;
Viskuo viliasi;
Viską ištveria;
Meilė niekada nesibaigia.
Jeigu perskaičius tuos žodžius mes dar taip negyvename, tai pas mus dar nėra tikros Meilės savo artimui.
Šitie žodžiai tai aukštos sąmonės žmogaus gyvenimo būdo išraiška.
Maža žmonių galėtų pasakyti, kad aš taip myliu savo artimą.
Vaišnavų tradicijoje Meilė nusakoma trimis sanskrito žodžiais: Dasa dasa anudasa – Aš esu tarno tarno tarnas.
Juk meilė tai nėra meilė tik tarp vyro ir moters!
Meilė yra ne tik gili, bet ir plati.
Šventraščiai sako, kad kol mes nepamilstame Dievo, kol nepradedam Jam tarnauti, tai pas mus nėra jokios meilės ir žmogui.
Šiame pasaulyje Meilę dabartiniu metu, mes dažniausiai sumaišome su geismu.
Jeigu aš geidžiu vyro arba moters ir noriu pasitenkinti, tai man atrodo, kad tą žmogų ir myliu.
Tačiau tai yra tik geismas, kuris nieko bendro su Meile net neturi.
Meilė iš tikro – tai tik besąlyginė tarnystė savo artimui.
Besąlyginė tarnystė!
Besąlyginė tarnystė!
Besąlyginė tarnystė!
Taigi švęsdami Šv.Valentino dieną reikia susimąstyti ar aš iš tikro ką nors myliu?
Ar aš kam nors iš tikro besąlygiškai tarnauju?
Ar aš tarnauju Dievui?
Ar aš tarnauju žmonai?
Ar aš tarnauju vyrui?
Ar aš tarnauju vaikams?
Ar aš tarnauju tėvams?
Kam iš tikro aš tarnauju?
Ar bent suprantu kas yra Meilė?
Jeigu to nesuprantu ir nieko nemyliu, tai reikia pradėti ne švęsti, o mokytis tarnauti, tai yra mokytis mylėti.
Nuolankiai!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
