Rugsėjo 30 diena
Šeštadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istorija.
Absoliutus gėris
Viename parke ant suoliuko sėdėjo mergina ir graudžiai verkė.
Tuo metu per parko alėją, triračiu dviratėliu važiavo mažas vaikas.
Išgirdęs jaunos merginos verksmą, jis sustojo.
Jam taip pagailo tos merginos, kad jis paklausė:
– Teta, kodėl tu verki?
– Oi, mažyli, tu nesuprasi, – numojo ranka mergina.
Vaikui pasirodė, kad po to ji pradėjo dar labiau verkti.
Ir tada vaikas tarė:
– Ar tau kur nors skauda?
– Ar nori, aš tau padovanosiu savo žaislą? Aš turiu jų daug…
Mergina dar labiau apsipylė ašaromis:
„O, berniuk“, – atsakė ji, – aš niekam nereikalinga ir niekas manęs nemyli…
Berniukas rimtai pažiūrėjo į ją ir tarė:
– Ar tu tikrai visų paklausei?
Išmintis:
Meilė pas mus ateina tolygiai tiek, kiek mes patys kažką mylime.
Pagarba su mumis gyvena tiek, kiek mes gerbiame kitus.
Geri mums žmonės būna tiek, kiek mes geri esame kitiems.
Mus gelbės tiek, kiek mes gelbėjame kitus.
Pinigų turėsime tiek, kiek esame padarę gero kitiems.
Visko gauname tiek, kiek duodame kitiems.
Dievo kūrinijoje viešpatauja absoliutus teisingumas ir todėl jeigu kažko trūksta, tai trūksta tik todėl, kad „aš“ su kažkuo nepasidalinau.
Mokykimės būti gerais, nepriklausomai nuo amžiaus.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
