Anantara das dienoraštis
Rugpjūčio 20 diena
Sekmadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien tokia pamokanti istorija! Paskaitykite!
Iliuzija ir realybė
Vienas medkirtys būdamas miške užmigo ir susapnavo labai gražų sapną, iš kurio staiga buvo pažadintas vieno pro šalį praeinančio žmogaus.
Pabudęs jis sušuko su nepasitenkinimu:
– Kodėl mane pažadinai?
Aš buvau karalius.
Turėjau septynis sūnus.
Jie visi studijavo skirtingus mokslus, o aš sėdėjau soste ir valdžiau savo šalį.
Kodėl visa tai sunaikinote?
Žmogus, kuris jį pažadino, pasakė:
– Bet tai buvo sapnas. Ko dabar gailėtis!
Bet medkirtys atsakė:
– Eik šalin, kvaily! Tu nesupranti, kad aš buvau toks pat tikras karalius, kaip dabar esu medkirtys.
Jei tiesa, kad dabar esu medkirtys, tai lygiai taip pat tiesa, kad tada buvau karalius.
Išmintis:
Kol mes būname materialioje Visatoje mes pakeičiame šimtus tūkstančių savo kūnų ir pabūname įvairiose planetose bei įvairiose pareigybėse.
Tai iš esmės vyksta amžinai, nes tik reta siela sugrįžta į Dievo karalystę, kur neegzistuoja mirtis, gimimas, senatvė ir ligos.
Todėl ir šis dabartinis mūsų gyvenimas iš esmės iliuzinis, nes esame viename ar kitame vaidmenyje kol turime šį kūną.
Ir kai ateis mirtis, mes turėsime palikti šį kūną ir persikraustyti į naują kūną.
Mums gali patikti čia gyventi Žemėje, turint gražią šeimą, turint daug pinigų ir gerą sveikatą, tačiau visada reikia atminti, kad tai laikinai.
Todėl, kai ateis diena išeiti iš šios Žemės, tai šis gyvenimas bus lyg sapnas, nes reikės pradėti gyventi kitoje realybėje.
Todėl reikia pabusti dabar, kol neatsidūrėme naujame sapne ir kitoje realybėje.
Pabusti reikia viduje, prisimenant, kad mes esame sielos, o ne šie palaipsniui senstantys kūnai.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
