Sausio 16 diena
Antradienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien juokingas, bet prasmingas pasakojimas apie pro močiučių gyvenimą.
Paskaitykite:
Pas vieną pro močiutę šeimoje gimė nuostabi proanūkė.
Praėjo kelios savaitės, vaikas šiek tiek sustiprėjo ir tėvai norėdami šiek tiek pailsėti, paprašė tą močiutę pažiūrėti kūdikį, kol jie pasivaikščios lauke.
Tuo tarpu pas tą senolę užėjo į svečius jos sena draugė pažaisti kortomis.
Sužinojusi, kad jai proanūkė patikėjo prižiūrėti kūdikį, ji sušuko:
– Leisk ir man greitai pažvelgti į mielą kūdikį!
Į ką Sali (močiutės vardas) atsakė:
– Kol kas nepavyks.
Praėjo pusvalandis.
Jos žaidė kortomis, bet draugė neskubėjo rodyti proanūkės.
Ir po kurio laiko Gerda nebeištvėrė ir tarė:
– Kodėl tu man neparodai to kūdikio? Ko tu lauki, Sali?
Sali pažvelgė į ją ir tarė:
– Laukiu, kol jis pradės verkti.
Gerda rimtai nustebo ir paklausė:
– Kodėl?
– Na… aš tiesiog pamiršau, kur tą vaiką paguldžiau!
Anantara das išmintis:
Žmogaus gyvenimo paskirtis – per visą savo gyvenimą užmegzti meilės santykius su Aukščiausiuoju ir pasibaigus šiam gyvenimui grįžti į dvasinį pasaulį, kur nėra senatvės, ligų, mirties ir naujo gimimo.
Kai žmogus sulaukia labai garbingo amžiaus jam nebereikėtų eiti į darbą, prižiūrėti proanūkių, žiūrėti televizoriaus ar žaisti kortomis, nes tai paskutinės jo gyvenimo akimirkos žmogaus kūne, Žemėje ir jis turi susikoncentruoti į Aukščiausiąjį, nes po mirties žmogus liks su savo prisirišimais, kurie formuos jo tolimesnį gyvenimą, naujo kūno formą ir pačią sąmonę.
Žmogui nereikėtų žaisti ir kortomis, nes kortos, tai aistra, kuri po pralaimėto žaidimo suteikia nusivylimą, pyktį, kerštą, pavydą ir išlošus, taip pat iškraipo žmogaus sąmonę, nes ateina pasididžiavimas, paniekinimas pralaimėjusio, klaidingas džiaugsmas ir iliuzija.
Kaip teisingai reikia pragyventi ir kaip laimingai persikelti į naują kūną praktiškai mažai kas žino, nes žmonės visą gyvenimą užsiima darbu, poilsiu, kelionėmis ir pasitenkinimu, tačiau iš kiekvieno po mirties, nepriklausomai nuo religijos, tautybės, amžiaus ar lyties bus paklausta: ką gi tu veikei toje Žemėje tuos savo 60 ar 80 metų?
Kaip mes gyvenome praeityje mes galime pamatyti pagal šį gyvenimą: vieni žmonės labai serga, kiti labai vargingai gyvena, kiti jauni miršta, kiti kariauja, kitiems labai sunku bendrai gyventi ir tai yra tik atspindys jų neteisingai nugyvento praeities gyvenimo išdava,
Štai koks įdomus ir prasmingas yra visgi mūsų tas atrodo paprastas, bet iš tikro labai prasmingas gyvenimas.
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
