Kaip atrodo tikra meilė

Dienoraštis

Sausio 13 diena
Penktadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien pasakojimas apie tai, kiek mūsų gali tilpti meilės ir gailestingumo.

Paskaitykite.

Kaip atrodo tikra meilė

Jūs tikriausiai žinote, kad Buda mirė apsinuodijęs maistu.

Tai atsitiko taip:

Vienas vargšas daug dienų laukė galimybės pasikviesti Budą pas save į namus.

Ir vieną rytą jis atėjo ir atsistojo prie medžio, kur naktį miegojo Buda, kad būti pirmu pasikviečiant jį į svečius.

Kai tik Buda atmerkė akis, žmogus tarė:

– Priimk mano kvietimą! Aš laukiau daug dienų ir daug metų svajojau, kad vieną kartą tu būsi mūsų svečiu mano namuose.
– Aš vargšas žmogus ir negalėsiu daug ko tau pasiūlyti, tačiau prašau neatmesti mano prašymo ir ateiti pas mane į svečius.
Buda atsakė:
– Aš ateisiu!

Ir kaip tik tuo laiku pas Buda atvažiavo tos vietovės karalius su visa palyda. Karalius tarė Budai:
– Atvyk į mano į mano rūmus! Aš kviečiu tave! Suteik man garbę!

Buda atsakė taip:

– Šiandien aš negalėsiu pas tave ateiti, nes prižadėjau tam žmogui, kuris buvo prieš tave.
– Tačiau pas tave į svečius ateis mano mokiniai.

Kuo gi užsiėmė tas vargšas žmogus, kuris pakvietė Budą pas save į svečius?
Beharoje ir kitose Indijos rajonuose žmonės per lietaus sezoną renka įvairius augalus.

Tuo metu žmonės renka ir labai retą grybą – Kukarmutą. Tai skėčio formos grybas su plačia skrybėle. Tuos grybus surenka ir džiovina.

Paskui visus metus tuos grybus valgo, kaip daržovę.

Tačiau kartais tas grybas tampa nuodingu. Tačiau vargšas apie tai nežinojo.

Taigi tas žmogus ir pririnko dėl Budos tų Kukarmutos grybų.

Kai Buda pradėjo valgyti tuos grybus, jis pajautė kartumą.

Bet tai buvo vienintelis patiekalas, kurį paruošė tas vargšas ir kad nenuliūdinti to žmogaus, Buda valgė tuos nuodingus grybus.

Žmogus buvo laimingas.

Kai Buda grįžo prie savo medžio, pradėjo veikti nuodai. Atėjo gydytojas ir apžiūrėjęs Budą, pasakė:

– Tai labai sunkus atvejis. Nuodai jau papuolė į kraują ir aš nieko negaliu padėti. Buda – numirs.

Buda surinko mokinius ir tarė jiems:

– Tai nepaprastas žmogus, tai ypatingas žmogus.
– Juk pirmą maistą man davė mama, o paskutinį – jis.
– Mano mama padėjo man ateiti į šį pasaulį, o šis žmogus padėjo man pereiti į kitą pasaulį.
– Jūs turite gerbti šį žmogų.

Mokiniai buvo labai sujaudinti, o Ananda (Budos vyriausias mokinys) tarė:
– Tai jau per daug.
– Kaip mes galime jį gerbti ir jam tarnauti, kaip tavo mamai? Jis gi žudikas! Jį reikėtų nubausti!

Tuo metu aplink Budą pasiliko tik patys artimiausi mokiniai ir Buda jiems pasakė:
– Aš žinau, kad jūs galėtumėte tą žmogų ir nužudyti, bet padarykite taip, kaip aš jums sakiau.
– Tai didžiausia alchemija.
– Net, jeigu Budai duoda nuodus iš jo turi išeiti tik meilė!

Išmintis:

Tik meilė palaiko šį pasaulį.

O į meilę telpa ir atjauta, ir gailestis, ir tiesa, ir švelnumas ir dar daugybė kitų dieviškų savybių, kuriomis yra apdovanotas kiekvienas žmogus.

Pažadinti tą miegančią širdyje meilę ir yra mūsų gyvenimo uždavinys.

Su meile!

Jūsų tarnas
Anantara das