Rytdienos nežinomybė
Gruodžio 4 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien pasakojimas apie tai, kaip mes bijome ir nieko nežinome apie tai kas dar nepatirta ir kaip tik pragyventa diena gali mus kažko išmokyti.
Paskaitykite šios dienos pasakojimą.
Vienas sultonas plaukė laivu su savo mylimiausiu tarnu.
Tarnas, kuris niekada anksčiau nebuvo išplaukęs į jūrą ir niekada nematęs jūros platybių, sėdėdamas tuščiame laivo triume, rėkė, skundėsi, drebėjo iš baimės ir verkė.
Visi jam buvo malonūs ir bandė jį nuraminti.
Tačiau užuojautos žodžiai pasiekė tik jo ausis, bet ne baimės kamuojamą širdį.
Valdovas sunkiai atlaikė savo tarno šauksmus, o kelionė per mėlyną jūrą po mėlynu dangumi jam nebeteikė jokio malonumo.
Tada pas Sultoną atėjo jo rūmų gydytojas ir tarė : – O valdove, jei leisi, aš pasistengsiu jį nuraminti.
Sultonas iš karto sutiko.
Ir tada gydytojas liepė jūreiviams išmesti tarną į jūrą.
Jie noriai įvykdė įsakymą, nes džiaugėsi, kad atsikratė šio įkyraus dejuotojo.
Tarnas spardėsi kojomis, springo vandeniu, gaudė orą lūpomis, kabinosi už laivo sienos ir maldavo paimti jį atgal į laivą.
Jūreiviai pagriebę už plaukų vargšą tarną įtraukė atgal į laivą ir jis nebešaukdamas ir nebeverkdamas, ramiai atsisėdo į vieną triumo kampą ir visą laiką tylėjo.
Sultonas nustebo ir paklausė gydytojo: Kokia išmintis slypi už šio poelgio?
Gydytojas atsakė:
Tavo tarnas niekada nėra ragavęs jūros druskos skonio.
Jis neįsivaizdavo, koks pavojingas gali būti vanduo.
Ir todėl jis nežinojo, kokia laimė po kojomis jausti kietas laivo denio lentas.
Ramybės ir savitvardos vertę galima suprasti tik tada, kai bent kartą pažvelgsi pavojui tiesiai į akis.
Tu, Valdove, visada esi sotus ir nežinai, koks yra paprastos valstietiškos duonos skonis.
Ta mergina, kurią, pavyzdžiui, laikai negražia, yra mano mylimoji.
Yra skirtumas tarp to, kuris turi meilužę ir to, kuris tik aistringai laukia jos pasirodymo.
Anantara das išmintis:
Mūsų visų gyvenimas pilnas pavojų ir netikėtumų.
Kiekviena diena mums yra nežinomybė.
Kiekvieną dieną mes išplaukiame į vandenyną ir nežinome ar vakare pasieksime savo uosto krantą.
Tik kvailiui gali atrodyti, kad gyvenimas yra vienas juokas ir smagumai.
Tik pragyvenę tą dieną, mes galime pasakyti ką joje pamatėme ir patyrėme, kas liko širdyje ir kiek mes prabudome ar užsiteršėme.
Tik pragyvenę savaitę, mes galime suvokti ką ji mums davė ir ką pasiėmė.
Tik pragyvenę mėnesį, mes galime pajausti kas yra mėnuo.
Tik pragyvenę metus, mes turėsime vienų metų patirtį.
Tik pragyvenę dešimtmečius mes galime dalintis gyvenimiškąją patirtimi ir kažką šiek tiek suprasti apie gyvenimą.
Štai koks sudėtingas, gilus ir nepažystamas yra tas mūsų gyvenimas.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Mielieji,
šventi raštai sako, kad nėra didingesnio žmogaus gyvenime darbo už šventyklos pastatymą.
Prisidėkite savo aukomis kiekvieną mėnesį tiek kiek galite paaukoti prie naujos Dvarakos šventyklos statybos.
Jeigu galite paaukokite – 1, 5, 10, 20, 50, 100 eurų kas mėnesį ar daugiau ir taip tikrai bus įprasmintas šis Jūsų gyvenimas.
Dabar renkame aukas langų ir durų įsigijimui ir tam reikia – 18000 eurų.
Kur galite paaukoti:
DVARAKOS MIESTO KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ
LT457044060008280954
arba per PayPal
https://www.paypal.com/donate?hosted_button_id=URH9ETP88NLFS
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
