Hipokrato patarimai – 2
Birželio 10 diena
Pirmadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien Jūsų paskaitymui Hipokrato – vadinamo medicinos tėvu patarimai, kaip sveikai gyventi tęsinys…
Paskaitykite:
Hipokratas teigė:
- „Niekas nevyksta be priežasties. Jei kažkas atsitiko, galite būti tikri, kad tam buvo priežastis.
Priežastingumo principas yra idėja, kad bet koks įvykis, pokytis ar reiškinys turi ankstesnę priežastį, kuri jį sukėlė arba sąlygojo.
Atmesdamas atsitiktinumo ar spontaniškų įvykių idėją, Hipokratas ragina ieškoti ir tirti tikrąsias to, kas vyksta, priežastis. Jis pabrėžė, kad gamtoje ir žmogaus kūne viskas paklūsta tam tikriems šablonams ir dėsniams.
- „Liga visada kyla dėl pertekliaus arba dėl trūkumo, tai yra dėl disbalanso“.
Visos ligos galiausiai yra organizmo disbalanso ar harmonijos pasekmė.
Perteklius gali reikšti besaikį ko nors suvartojimą, ar tai būtų maistas, gėrimai, mankšta ar net emocijos. Pavyzdžiui, persivalgymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, per didelis stresas – visa tai gali sukelti organizmo perkrovą ir sutrikdyti normalią jo veiklą.
Kita vertus, trūkumas pavojingas ir sveikatai. Būtinų maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų, fizinio aktyvumo ar poilsio trūkumas taip pat gali išvesti iš pusiausvyros organizmą ir sukelti ligų vystymąsi.
Žmogaus kūnas yra sudėtinga sistema, siekianti pusiausvyros ir harmonijos, o bet koks perteklius ar trūkumas pažeidžia šią pusiausvyrą ir gali sukelti įvairius sutrikimus.
Ši harmonijos ir pusiausvyros samprata yra esminė Hipokrato požiūris į mediciną. Jis tikėjo, kad gydytojo vaidmuo yra ne tik gydyti simptomus, bet ir atkurti prarastą pusiausvyrą organizme, koreguojant gyvenimo būdą, mitybą, mankštą ir kitus veiksnius.
- „Labai dažnai geriausias vaistas yra apsieiti be jo“.
Svarbi informacija apie kruopštų ir pagrįstą požiūrį į vaistų vartojimą.
Vaistų vartojimas ne visada yra geriausias sprendimas ligoms gydyti. Jūs neturėtumėte būti pernelyg ir nepagrįstai priklausomi nuo vaistų.
Žmogaus kūnas turi galingų vidinių resursų savęs išgydymui išlaikant sveiką gyvenimo būdą. Daugelį negalavimų galima išgydyti arba žymiai palengvinti nenaudojant stiprių vaistų, pakeitus mitybą, gyvenimo būdą, miegą ir aktyvumą.
Besaikis vaistų vartojimas gali ne tik neatnešti norimo rezultato, bet ir pakenkti organizmui dėl šalutinio poveikio bei perkrovos.
- „Gyvenimas yra daugybės pokyčių grandinė“.
Vienas iš pagrindinių egzistencijos principų yra nuolatinis kintamumas ir nenutrūkstamas transformacijų srautas. Hipokratas į gyvenimą žiūrėjo kaip į nuolatinę pokyčių seriją, vykstančią vienas po kito, kaip grandinės grandis.
Viena vertus, ši mintis gali atrodyti pesimistiška – ji primena, kad gyvenime nėra nieko amžino ir stabilaus. Tačiau, kita vertus, jis nurodo paties gyvenimo, kaip proceso, dinamiškumą ir sklandumą.
Žmogaus gyvenimas yra nuolatinis judėjimas ir virsmas – nuo gimimo iki mirties, nuo jaunystės iki senatvės, nuo sveikatos periodų iki ligos ir atvirkščiai. Net ir pačiame organizme nuolat vyksta pokyčiai – ląstelių atsinaujinimas, medžiagų apykaita, audinių augimas ir senėjimas.
Priimant šią tiesą, verta išmokti prisitaikyti prie neišvengiamų gyvenimo pokyčių, priimant juos kaip natūralią būties dalį. Pasipriešinimas pokyčiams tik padidina kančias, o lankstumas ir noras keistis padeda lengviau įveikti gyvenimo negandas.
Apskritai ši gili citata moko mus lankstumo, išminties ir gebėjimo eiti su gyvenimo tėkme, prisitaikant prie nuolatinių jos pokyčių. Ji primena, kad pokyčiai yra neatsiejama egzistencijos dalis ir tik juos priimdami galime rasti ramybę ir harmoniją šioje „daugelio pokyčių grandinėje“.
- „Nepagrįstas nuovargis pranašauja ligą“.
Staigus lėtinis nuovargis be aiškios priežasties gali būti ankstyvas artėjančios ligos požymis. Žmogaus kūnas siunčia tam tikrus signalus, kad jame kažkas negerai.
Nepagrįstas nuovargis skiriasi nuo įprasto nuovargio po didelio fizinio ar psichinio streso. Po poilsio ir miego jis nepraeina, o ilgai išlieka be objektyvių priežasčių.
Šiandien medicina tokį nuolatinį silpnumą ir jėgų praradimą aiškina įvairių organizmo funkcijų pažeidimu dėl besivystančios ligos. Tai gali būti signalas apie endokrininės sistemos problemas, anemijos vystymąsi, autoimuninius sutrikimus, lėtines infekcijas ir net kai kurias vėžio rūšis.
Verta išmokti būti dėmesingiems tokiems nerimą keliantiems požymiams, jų neignoruoti ir operatyviai kreiptis į medikus, kad būtų nustatyta ir gydoma negalavimo priežastis.
Šiandien šios citatos principas naudojamas ankstyvai daugelio sunkių ligų diagnostikai. Gydytojai mokosi atpažinti nespecifinius simptomus, tokius kaip silpnumas, jėgos praradimas ir apetito praradimas, kaip galimus besivystančios patologijos požymius.
- „Gimnastika, fiziniai pratimai ir vaikščiojimas turi tvirtai tapti kiekvieno, norinčio išlaikyti darbingumą, sveikatą ir visavertį bei džiaugsmingą gyvenimą, kasdienybės dalimi“.
Reguliarūs fiziniai pratimai, tokie kaip gimnastika ir vaikščiojimas, yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis. Filosofas juos sieja su trimis svarbiausiais žmogaus gerovės aspektais: darbingumu, sveikata ir pilnaverčiu, džiaugsmingu gyvenimu.
Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas padeda palaikyti kūno tonusą, ištvermę ir energiją. Tai ypač svarbu žmonėms, kurių veikla susijusi su protu ar fiziniu darbu. Mankšta gerina kraujotaką, kvėpavimą ir medžiagų apykaitą, aprūpina organizmą reikiama energija.
Kviesdamas į kasdienį gyvenimą įtraukti gimnastiką ir judėjimą, Hipokratas pabrėžė, kad fizinių pratimų nauda pasiekiama tik reguliariai juos atliekant. Epizodinė veikla neduos norimo efekto. Mankšta turėtų tapti natūraliu gyvenimo ritmu.
- „Vienintelis matas, kuriuo žmogus gali įvertinti savo būklę, yra jo jausmai“.
Tik pats žmogus gali visiškai nustatyti, kaip jis jaučiasi, remdamasis savo vidiniais pojūčiais, išgyvenimais ir savistaba.
Šis požiūris buvo revoliucinis tuo metu, kai medicina daugiausia rėmėsi išoriniais simptomais ir objektyviais požymiais. Hipokratas pabrėžė, kaip svarbu įsiklausyti į subjektyvius paciento jausmus, jo skundus ir savęs apibūdinimą.
Ši vizija numatė šiuolaikinį psichosomatikos supratimą ir emocinio, psichinio komponento svarbą bendrai sveikatos būklei. Juk daugelis sutrikimų didele dalimi priklauso nuo žmogaus vidinių išgyvenimų: streso, nerimo, depresijos ir kt.
- „Niekam nesakyk apie savo ligą, kitaip ją paūminsi. Kalbėk apie sveikatą ir pritrauksi sveikatą“.
Nuolatinis kalbėjimas apie ligą gali padauginti neigiamų minčių ir emocijų, kurios gali neigiamai paveikti imuninę sistemą ir bendrą organizmo sveikatą. Priešingai, teigiamos mintys ir pokalbiai apie sveikatą gali padėti pagerinti savijautą.
Kalbėdamas apie ligą žmogus nesąmoningai sutelkia dėmesį į neigiamus savo būklės aspektus, kurie gali padidinti baimes ir nerimą. Tai savo ruožtu gali pabloginti simptomus arba sulėtinti gijimo procesą. Tuo pačiu metu kalbėjimas apie sveikatą ir teigiamą savijautą gali būti teigiamas pasiūlymas, skatinantis geresnę emocinę, taigi ir fizinę savijautą.
Medicinoje žinomas placebo efektas, kai tikėjimas gydymo veiksmingumu gali lemti realų sveikatos pagerėjimą. Taip pat teigiamas mąstymas ir pokalbiai apie sveikatą gali sukurti teigiamų lūkesčių ir paskatinti gijimo procesą.
Diskutuojant apie savo ligas su kitais, gali padidėti dėmesys problemoms ir skundams, o tai gali sukurti nuolatinio susitelkimo į neigiamą ciklą. Vietoj to, kalbėjimas apie sveikatą gali pritraukti teigiamą dėmesį ir palaikymą, o tai lemia pozityvesnę nuotaiką ir motyvaciją tobulėti.
Kodėl neturėtumėte kalbėti apie savo ligas?
Anot Hipokrato, vienas žalingiausių sveikatai įpročių yra perdėtas dėmesys savo negalavimams ir ligoms. Jis tvirtino, kad nuolatinis kalbėjimas apie savo ligas gali jas paūminti ir pabloginti jo būklę. Žodžiai yra galingi, o neigiamas kalbėjimas apie savo sveikatą gali tapti savaime išsipildančia pranašyste.
Turėtumėte vengti nesibaigiančių pokalbių apie negalavimų simptomus ir skundus. Vietoj to jis patarė sutelkti dėmesį į teigiamus gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, būti dėkingam už tai, ką turite, ir sutelkti dėmesį į tikslus bei siekius, kurie gali suteikti džiaugsmo ir pasitenkinimo.
Sutelkdami dėmesį į ligą, mes nejučiomis sustipriname jos buvimą savo gyvenime, fiksuojame ją savo sąmonėje ir mintyse. Tai gali sukelti neigiamą psichosomatinį poveikį ir net pabloginti simptomus.
Hipokrato patarimai, paremti šimtmečių patirtimi ir stebėjimais, išlieka aktualūs ir šiuolaikiniame pasaulyje, primenantys kūno, proto ir sielos harmonijos svarbą.
Anantara das išmintis:
Bet kokia liga žmogui ar kitai gyvai būtybei yra kančia.
Bet kokia kančia žmogų daro nelaimingą.
Vienas ligas mes gauname, kaip palikimą, kaip karmą iš praeitų gyvenimų, o kitas mes patys nežinodami, kaip teisingai gyventi šiame pasaulyje, pasikviečiame šiame gyvenime.
Kiekvieną dieną melsdamiesi, teisingai maitindamiesi, linkėdami visiems gero, visiems atleisdami ir pozityviai mąstydami, mes savo kančias galime sumažinti iki minimumo.
Linkiu dvasinės, psichinės ir fizinės sveikatos…
Sveikatos visiems!
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
