Hipokrato patarimai!
Birželio 8 diena
Šeštadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji,
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien Jūsų paskaitymui Hipokrato – vadinamo medicinos tėvu patarimai, kaip sveikai gyventi.
Paskaitykite:
Hipokratas, didysis senovės graikų gydytojas, šimtmečius išliko vienas autoritetingiausių ir įtakingiausių medicinos ir sveikos gyvensenos filosofijos mąstytojų.
Jo nurodymai, pagrįsti ilgamete patirtimi ir pastebėjimais, aktualūs iki šių dienų.
Vienas iš pagrindinių Hipokrato sveikatos principų buvo išlaikyti teigiamą požiūrį ir vengti neigiamų minčių, kurios gali pakenkti jūsų sveikatai.
Hipokratas teigė:
- „Ligas, kurios kyla dėl pervargimo, išgydo poilsis, o tas, kurios kyla dėl dykinėjimo, – darbas“.
Nuovargis, stresas ir išsekimas silpnina imuninę sistemą ir gali atverti duris įvairioms ligoms. Todėl verta įsiklausyti į savo kūną ir suteikti jam reikiamą poilsį, kad jis atsigautų.
Tuo pat metu Hipokratas suvokė ir kito kraštutinumo – visiško neveiklumo ir dykinėjimo – pavojų. Fizinio aktyvumo, psichinės stimuliacijos ir darbo trūkumas taip pat gali pakenkti sveikatai.
Sėdimas gyvenimo būdas, tinginystė ir dykinėjimas gali nulemti organizmo nusilpimą, energijos sąstingį ir įvairias ligas.
Galima atsekti aukso vidurio principą ir pusiausvyrą tarp veiklos ir poilsio. Būtina vengti abiejų kraštutinumų – tiek per didelio pervargimo, tiek visiško neveiklumo.
Ši rekomendacija vis dar aktuali ir šiandien mūsų greitame gyvenimo ritme. Hipokratas primena, kaip svarbu subalansuoti psichinę ir fizinę įtampą su tinkamu miegu, poilsiu ir atsipalaidavimu.
Tik taip galime išlaikyti sveiką pusiausvyrą ir užkirsti kelią ligoms, kurios kyla tiek dėl pertekliaus, tiek dėl veiklos stokos.
- „Jei negalite pakeisti savo gyvenimo būdo, niekas ir niekaip jums nepadės“.
Gyvenimo būdo pakeitimas reikalauja vidinės stiprybės, savitvardos ir ryžto imtis veiksmų. Be šios vidinės motyvacijos ir noro keistis net patys geriausi gydytojai ar gydymas neduos norimų rezultatų.
Senovės graikų gydytojas suprato, kad daugelis ligų ir negalavimų kyla būtent dėl neteisingo, nesveiko gyvenimo būdo. Todėl jis tvirtino, kad norint pasveikti svarbiausia ištaisyti blogus įpročius ir laikytis sveiko elgesio.
Jokios išorinės aplinkybės ar įsikišimas negali ištaisyti situacijos, nebent žmogus pats nuspręs esminiams savo kasdieninio gyvenimo būdo pokyčiams.
- „Dauguma ligų kyla iš to, ką dedame į save. Pasakyk man, ką valgai, ir aš pasakysiu, nuo ko tu sergi“.
Mūsų kūnas yra gyva sistema, kuri tiesiogiai priklauso nuo to, ką mes valgome. Daugelį ligų ir sutrikimų gali sukelti arba pasunkinti netinkama mityba ir nekokybiško ar kenksmingo maisto vartojimas.
Vertinti kūno būklę verta pagal tai, ką žmogus valgo. Skirtingi maisto produktai turi skirtingas maistines savybes ir gali turėti skirtingą poveikį organizmui – nuo sveikatos skatinimo iki ligų sukėlimo.
Ne paslaptis, kad riebaus, sūraus ar saldaus maisto perteklius gali sukelti nutukimą, virškinimo sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas bei diabetą.
Šviežių vaisių ir daržovių trūkumas gali sukelti vitaminų trūkumą ir jėgų praradimą.
Piktnaudžiavimas alkoholiu neigiamai veikia kepenų ir daugelio kitų organų veiklą.
Su maistu verta elgtis sąmoningai ir suprantant jo tiesioginį poveikį sveikatai.
Tai moko mus stebėti, gebėti analizuoti simptomus ir susieti juos su mūsų mitybos ypatybėmis. Juk mūsų mityba gali būti ir vaistas, ir nuodas organizmui.
Šie medicinos tėvo žodžiai buvo šiuolaikinės mitybos ir dietologijos pranašai.
Šiandien įrodyta, kad daugelio negalavimų tikrai galima išvengti arba juos palengvinti tinkama mityba.
- „Baimė ir liūdesys, kurie ilgą laiką užvaldė žmogų, skatina jį susirgti“.
Tai pabrėžia neigiamą ilgalaikių blogų emocijų, tokių kaip baimė ir liūdesys, poveikį mūsų sveikatai.
Lėtinis stresas, nerimas ir prislėgta nuotaika gali susilpninti organizmo apsaugą ir padaryti jį labiau pažeidžiamą ligų.
Baimė yra galingiausia emocija, sukelianti fiziologinių reakcijų pakopą kūne, iš pradžių skirta išgyventi pavojingoje situacijoje. Tačiau jei žmogus yra nuolatinės baimės būsenoje, tai gali sukelti pervargimą ir kūno išsekimą.
Hipokratas vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į psichologinės būsenos ryšį su fizine sveikata, jo žodžius patvirtino šiuolaikinės mokslo žinios apie psichosomatiką ir streso įtaką daugelio ligų vystymuisi.
Dabar jau gerai žinoma, kad lėtinis stresas yra širdies ligų, aukšto kraujospūdžio, skrandžio opų, nusilpusio imuniteto ir depresijos rizikos veiksnys.
Tęsinys kitame dienoraštyje…
Anantara das išmintis:
Žmogus nėra vien fizinis kūnas, kaip mano daugelis žmonių.
Žmogus – tai sudėtinga fizinio, psichinio ir dvasinio kūno visuma, kurioje vedamąjį vaidmenį vaidina – siela.
Šiuolaikinis žmogus nepažįsta savo fizinio kūno, nevaldo savo proto ir visiškai nesusigaudo, kad jis siela – nemirtinga dvasinė substancija.
Pažinti save – tai viso žmogaus gyvenimo užduotis, kuri jį iš tiesų padarytų laimingą visai amžinybei.
Gal pradėkime aiškintis – iš kur aš? Ką aš turiu daryti šiame gyvenime? Kur aš keliausiu po šio gyvenimo?
Tie atsakymai į tuos tris klausimus turi mus atvesti prie teisingo gyvenimo būdo ir kelio į amžinybę.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Kas norite pastoviai gauti mano dienoraščių išklotines, užsiregistruokite šioje nuorodoje.
https://contribee.com/anantara-das-vedos-visiems
Noriu paremti
