Niekada nešaukite ant savo vaikų 2 dalis!
Kovo 6 diena
Trečiadienis
Dvaraka, Vilnius
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien paskaitykite tęsinį apie tai, kaip tėvai šaukdami, reikalaudami kažko iš vaikų, nesuprasdami ką vaikas pagal savo metus gali suprasti ir suvokti, sužaloja jų gyvenimą ne tik šiam gyvenimui, bet ir keliems gyvenimams į priekį.
Moterys ir vyrai šiais laikais praleidžia daug laiko skaitydami informaciją, kaip pasiekti orgazmą, kokias pasidaryti tatuiruotes, kur įdomiau prapramogauti, koks atsidarė naujas klubas ar kokios perspektyvos laimėti mylimai krepšinio komandai prieš vienus ar kitus varžovus.
Tačiau labai nedaug žmonių domisi vaikų psichologiją.
Mamos ir tėčiai turėtų domėtis, kaip paguosti vaiką, o ne gąsdinti jį iki enurezės ar mikčiojimo.
Tėvai turėtų suvokti kas yra psichologinis ir emocinis smurtas.
Tėvai turėtų žinoti, kad išsigandę vaikai išmoksta amžinai slopinti savo poreikius, o tai reiškia, kad užaugus jų viduje bus sukaupta didžiulė agresija.
Tėvai turėtų žinoti, kad šie suaugę vaikai verkia pas psichologą, prisimindami tuos tėvus, kurie juos skriaudė.
Tokie suaugęs vaikai tiesiog nekenčia tokių tėvų ir jaučia savo bejėgiškumą prieš juos, kadangi jie jau būna pasenę.
Tėvai turėtų skaityti literatūrą apie vaikus ir suprasti vaiko amžiaus standartus.
Tėvai turi žinoti, kad maži vaikai nežino, kada nori eiti į tualetą – viešoje vietoje, garsiai pasakius, kad reikia „šlapintis į kelnes“, jiems visam gyvenimui susiformuos gėdos ir pažeminimo jausmas.
Tėvai turi žinoti, kad yra normalu, jog sveikas penkiametis berniukas normaliai negali stovėti vietoje – jam reikia suktis ir judėti.
Tėvai turi žinoti, kad 4 metų vaikas nežino, kas yra per sąvoka „ilgai“, kas yra „pusvalandis“, kas yra „pasų kontrolė“.
Tėvai patys sukuria tokias situacijas, kai vaikas patiria gėdą, kaltę ir pažeminimą jam ekstremalioje situacijoje – vietoj paramos, paguodos ir pagalbos.
Tėvai šaukia, kai jaučiasi bejėgiai, pavargę, susierzinę ir pikti.
Tuo metu vaikas jaučia paralyžiuojančią baimę, gėdą, kaltę ir bejėgiškumą.
Be to, jis negalės išmokti, ką reiškia palaikyti ir padėti, gailėtis, paguosti ir nuraminti, rūpintis ir būti dėmesingu.
Iš jo išaugs tokie patys tėvai ir partneriai, kurie nežinos, kaip padėti savo vaikui ar mylimam žmogui, bet mokės grasinti, gąsdinti, barti, gėdinti ir kaltinti.
Nežinia, kada baigsis pusiau pamišusių agresyvių tėčių ir isteriškų, triukšmingų mamų, kurios tampo savo vaikus kiekviename žingsnyje, kartos.
Patikėkite – net jei visi šie aprašyti tikro gyvenimo personažai kažkur viduje mylės savo vaikus, jų suaugusiems vaikams bus labai sunku tuo patikėti.
Anantara das išmintis:
Gyvename amžiuje, kai beveik nebeliko tikros meilės, gailestingumo, švelnumo ir supratimo apie gyvenimo prasmę.
Į Žemę atkeliauja vis žemesnės sąmonės sielos, kurių pagrindinis gyvenimo tikslas – bet kokiomis priemonėmis pasitenkinti.
Tačiau į tą pačią Žemę atkeliauja ir ypatingos sielos, kurios paaukoja savo gyvenimą mokydamos kitas sielas meilės, kantrybės, užuojautos, tarnystės savo artimui ir Dievui savo pavyzdžiu.
Tiesiog dabar toks amžius ir todėl tie kas bent kiek supranta kas yra meilė, atjauta, gėris, nuolankumas ir kantrybė turi tuo pasidalinti su kitais ir tada pas kitus prabus tai kas jau įdėta Kūrėjo nuo pat pradžių – tarnauti vienas kitam.
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
