,

Istorijos apie tikrąją meilę!

Gruodžio 5 diena
Antradienis
Majapuras, Indija

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien parašysiu keletą įdomių istorijų, kuriomis pasidalino žmonės iš įvairių pasaulio šalių apie savo ypatingus džiaugsmus, kurie pripildys jūsų širdis šilumos ir vilties. Jie padės jums šypsotis, o galbūt verkti iš džiaugsmo dėl kitų.

Paskaitykite:
1.
Šiandien, kai aš miegojau, mane pažadino dukra, šaukdama mano vardą. Aš miegojau ant kėdės ligoninėje, jos palatoje. O kai atsimerkiau, pamačiau jos šypseną. Mano dukra buvo komoje 98 dienas.

2.
Šiandien po ilgos kovos su vėžiu mirė mano mama. Mano geriausias draugas, gyvenantis už 3000 km nuo manęs, paskambino man norėdamas mane kažkaip paguosti. „Ką darytum, jei dabar prieičiau prie tavęs ir stipriai tave apkabinčiau? – paklausė jis manęs. – Tikrai nusišypsočiau, – atsakiau. Ir tada jis paskambino į duris.

3.
Šiandien mano 75 metų senelis, beveik 15 metų aklas nuo kataraktos, man pasakė: „Tavo močiutė yra pati gražiausia moteris, ar ne? Sekundėlę pagalvojau ir pasakiau: „Taip, taip. Tikriausiai seneli tu pergyveni, negalėdamas kasdien matyti jos grožio. „Brangusis“, – pasakė senelis, – aš matau šį grožį kiekvieną dieną. Ir dabar dar geriau nei tada, kai buvome jauni.

4.
Šiandien aš vedžiau savo dukrą prie altoriaus. Prieš dešimt metų po autoavarijos išgelbėjau 14-metį berniuką iš jo mamos liepsnų apimto visureigio. Gydytojai pasakė, kad jis daugiau niekada nevaikščios. Dukra kelis kartus su manimi jį aplankė ligoninėje. Tada ji pati be manęs pradėjo jį lankyti . Šiandien, mesdamas iššūkį likimui ir plačiai šypsodamasis, jis užmovė žiedą ant mano dukros piršto prie altoriaus, tvirtai stovėdamas ant abiejų kojų.

5.
Šiandien 7 valandą ryto priėjau prie savo parduotuvės durų (esu floristė) ir netoliese pamačiau kareivį. Jis vyko į oro uostą ir metus turėjo tarnauti Afganistane. Jis pasakė: „Kiekvieną penktadienį aš savo žmonai parnešdavau namo gėlių puokštę ir nenoriu, kad tai sustotų dabar, kai būsiu išvykęs“. Tada jis padarė užsakymą 52 gėlių puokštėms, kurios turėjo būti pristatytos į jo žmonos biurą kiekvieną penktadienio popietę, kol jis sugrįš namo. Suteikiau jam 50% nuolaidą – tokia jo meilė žmonai, pripildė visą mano dieną ypatingos šviesos.

6.
Šiandien savo 18-mečiui anūkui pasakiau, kad manęs niekas nekvietė į mano abitūros išleistuves, kai baigiau mokyklą, todėl aš nenuėjau į savo klasės išleistuves. Šį vakarą jis pasirodė mano namuose, apsirengęs kostiumu ir nusivedė mane į išleistuves kaip savo geriausią draugę.

7.
Šiandien, pabudusi iš 11 mėnesių trukusios komos, ji pabučiavo mane ir pasakė: „Ačiū, kad esi čia, ačiū už visas šias gražias istorijas, kurias tu pasakojai prie mano lovos, kad tikėjai manimi… Ir taip, aš tekėsiu už tavęs…

8.
Šiandien sėdėjau parke ir valgiau sumuštinį pietums, kai pamačiau automobilį su pagyvenusia pora, privažiuojantį prie seno ąžuolo netoliese. Mašinos langai nusileido ir girdėjosi gero džiazo garsai. Tada vyras išlipo iš automobilio ir padėjo išlipti savo bendražygei, nusivedė ją už kelių metrų nuo mašinos, o kitą pusvalandį skambant gražioms melodijoms šoko po senu ąžuolu.

9.
Šiandien operavau mažą mergaitę. Jai reikėjo pirmosios kraujo grupės. Mes neturėjome, bet jos brolis dvynys turėjo tą pačią grupę. Aš jam paaiškinau, kad tai gyvybės ir mirties klausimas duoti sesei kraujo. Jis akimirką pagalvojo ir tada atsisveikino su tėvais. Nekreipiau į tai jokio dėmesio, kol nepaėmėme iš jo kraujo ir jis paklausė: „Tai kada aš numirsiu? Jis manė, kad atidavė savo gyvybę už ją. Laimei, dabar jiems abiem viskas gerai.

Išmintis:

Šiame pasaulyje, kasdien būna tiek gėrio, kad tas pasaulis tik to gėrio dėka ir laikosi.

Gėris mus pažadina iš abejingumo, šaltumo, kietumo, žiaurumo, vienišumo ir gudrumo.

Gėris mus įkvepia gyventi pagal sąžinę ir aukotis kitiems, negalvojant apie naudą ar šlovę.

Gėris toks pat amžinas, kaip amžinas Pats Viešpats, nes gėris ir yra pats Viešpats.

Aukščiausias gėris – tai dvasinio mokytojo iniciacija, bendravimas su Dievo atsidavusiais ir suvokimas, kad mes esame amžini Dievo tarnai.

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das

Jeigu Jus mano veikla ir paskaitos įkvėpė pradėti keisti Jūsų gyvenimą į gerą, jeigu padėjo išspręsti Jūsų asmenines ar šeimos problemas ar dar kokiu nors būdu Jums pagelbėjo ir jeigu už tai jaučiate dėkingumą, galite paremti mano veiklą. Aš būsiu Jums labai dėkingas, o paaukotos lėšos padės pasikeisti ir kitų žmonių gyvenimams.
Noriu paremti
Dalintis

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *