, ,

Istorijos apie tikrąją meilę (2) !

Gruodžio 6 diena
Trečiadienis
Majapuras, Indija

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien parašysiu keletą įdomių istorijų, kuriomis pasidalino žmonės iš įvairių pasaulio šalių apie savo ypatingus džiaugsmus, kurie pripildys jūsų širdis šilumos ir vilties. Jie padės jums šypsotis, o galbūt verkti iš džiaugsmo dėl kitų.

Paskaitykite:

10
Šiandien mano tėtis yra geriausias tėtis pasaulyje, apie kokį tik galima svajoti. Jis yra mano mamą mylintis vyras (visada verčia ją juoktis).
Nuo 5 metų (dabar man 17) jis lankydavosi visose mano futbolo varžybose. Jis dirba statybose brigadininku ir aprūpina viskuo visą mūsų šeimą. Šįryt, kai ieškojau tėvo įrankių dėžėje replių, dėžės dugne radau purviną sulankstytą popieriaus lapą. Tai buvo seno žurnalo lapas, ant kurio mano tėvas padarė įrašą likus lygiai mėnesiui iki mano gimimo. Tėvas ten parašė: – „Man aštuoniolika metų, aš alkoholikas ir mane išvijo iš universiteto. Aš bandžiau žudytis, bet nepasisekė. Aš prievartos prieš vaikus auka ir turiu teistumą už automobilio vagystę. O kitą mėnesį sąraše atsiras naujas užrašas – „paauglio tėvas“. Bet prisiekiu, kad dėl savo kūdikio aš pasikeisiu. Aš būsiu tėvas, kurio niekada pats neturėjau“. Ir aš nežinau, kaip jis tai padarė, bet jis tai padarė.

11
Šiandien mano 8 metų sūnus mane apkabino ir pasakė: „Tu esi geriausia mama pasaulyje“. Nusišypsojau ir sarkastiškai paklausiau: „Iš kur tu žinai? Tu juk nematei visų pasaulio mamų. Tačiau mano sūnus, reaguodamas į tai, dar tvirčiau mane apkabino ir pasakė: „Mačiau. Mano pasaulis – tai tu“.

12
Šiandien apžiūrėjau pagyvenusį pacientą, sergantį sunkia Alzheimerio liga. Jis retai prisimena savo vardą ir dažnai pamiršta, kur yra ir ką pasakė prieš minutę. Bet per kažkokį stebuklą (o aš manau, kad šis stebuklas vadinamas meile) kiekvieną kartą, kai jo žmona ateina pas jį, jis prisimena, kas ji tokia, ir pasisveikina su ja „Sveika, mano gražioji Keite“.

13
Šiandien mano labradorui 21 metai. Jis vos gali atsistoti, beveik nieko nemato ir negirdi, ir net neturi jėgų loti. Bet kaskart man įėjus į kambarį, jis linksmai vizgina uodegą.

14
Šiandien mūsų su vyru santuokos 10 metų jubiliejus, bet kadangi neseniai su vyru tapome bedarbiais, susitarėme, kad pinigų dovanoms neleisime. Kai šįryt pabudau, mano vyras jau buvo virtuvėje. Nusileidau į apačią ir pamačiau gražias laukines gėles visame name. Jų buvo mažiausiai 400 ir jis tikrai neišleido nė cento.

15
Mano 88 metų močiutė ir jos 17 metų katė yra akli. Mano močiutei namuose judėti padeda šuo vedlys. Tai natūralu ir normalu. Tačiau neseniai šuo pradėjo vedžioti po namus ir katę. Kai katė miaukia, šuo prieina ir pradeda nosimi trintis į ją. Tada katė atsistoja ir pradeda sekti paskui šunį – prie maisto, į „tualetą“ ir prie kėdės, kurioje ji mėgsta miegoti.

16
Šiandien pasibaisėjau pamačiusi pro virtuvės langą, kaip mano 2 metų dukra paslydo ir įkrito į baseiną. Bet man nespėjus prie jos pribėgti, mūsų rotveileris Reksas šoko jai iš paskos ir pagriebęs už marškinių apykaklės ištempė ją ant laiptų, kur ji galėjo pati atsistoti.

17
Šiandien mano vyresnysis brolis 16-ą kartą paaukojo savo kaulų čiulpus, kad padėtų man gydytis nuo vėžio. Jis tiesiogiai bendravo su gydytoju, o aš apie tai net nežinojau. Ir šiandien mano gydytojas man pasakė, kad gydymas atrodo veiksmingas: „Per pastaruosius kelis mėnesius vėžinių ląstelių skaičius smarkiai sumažėjo.

18
Šiandien važiavau namo su seneliu, kai jis staiga apsisuko ir pasakė: „Pamiršau nupirkti močiutei gėlių puokštę. Užsuksime pas gėlininkę ant kampo. Tai užtruks tik sekundę“. „Kas šiandien tokio ypatingo, kad turi nupirkti jai gėlių?“ – paklausiau. – Nieko ypatingo, – pasakė senelis. „Kiekviena diena yra ypatinga. Tavo močiutė myli gėles. Jos priverčia ją šypsotis“.

Išmintis:

Gyvenimas yra daug paprastesnis, negu mes manome, tačiau mes jį patys padarome tokį sudėtingą, kad to gyvenimo net ir nelieka.

Kiekviena diena mums skirta padaryti kažką gero mintimis, žodžiais ir savo darbais. Todėl darykime jau dabar.

Nelaukime padėkos už tai, kad kažką kažkam padarėme, juk ir Saulei mes ne kasdien padėkojame, kad ji šviečia ir šildo.

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das

Jeigu Jus mano veikla ir paskaitos įkvėpė pradėti keisti Jūsų gyvenimą į gerą, jeigu padėjo išspręsti Jūsų asmenines ar šeimos problemas ar dar kokiu nors būdu Jums pagelbėjo ir jeigu už tai jaučiate dėkingumą, galite paremti mano veiklą. Aš būsiu Jums labai dėkingas, o paaukotos lėšos padės pasikeisti ir kitų žmonių gyvenimams.
Noriu paremti
Dalintis

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *