Gruodžio 7 diena
Ketvirtadienis
Majapuras, Indija
Sveiki mielieji!
Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!
Šiandien parašysiu keletą įdomių istorijų, kuriomis pasidalino žmonės iš įvairių pasaulio šalių apie savo ypatingus džiaugsmus, kurie pripildys jūsų širdis šilumos ir vilties. Jie padės jums šypsotis, o galbūt verkti iš džiaugsmo dėl kitų.
Paskaitykite:
19
Šiandien dar kartą perskaičiau savižudybės laišką, kurį parašiau 1996 m. rugsėjo 2 d., dvi minutės prieš tai, kai mano mergina pasibeldė į duris ir pasakė: „Aš nėščia“. Staiga pajutau, kad noriu vėl gyventi. Šiandien ji yra mano mylima žmona. O mano dukra, kuriai jau 15 metų, turi du jaunesnius brolius. Retkarčiais dar kartą perskaitau šį savižudybės laišką, kad priminčiau sau, koks esu dėkingas, kad turiu antrą galimybę gyventi ir mylėti.
20
Šiandien, kaip ir kiekvieną dieną, pastaruosius du mėnesius nuo tada, kai grįžau iš ligoninės su nudegimų randais ant veido (po gaisro, kuris sudegino mūsų namus), radau raudoną rožę, prisegtą prie mokyklos spintelės. Nežinau, kas kiekvieną dieną anksti ateina į mokyklą ir palieka man šias rožes. Netgi porą kartų bandžiau pati atvykti anksčiau ir pagauti šį žmogų, kuris palieką rožes – bet kiekvieną kartą rožė jau būdavo savo vietoje.
21
Šiandien buvo 10-osios mano tėvo mirties metinės. Kai buvau maža, jis prieš miegą dažnai niūniuodavo man trumpą melodiją. Kai man buvo 18 metų ir jis gulėjo ligoninės palatoje kovodamas su vėžiu, dainavau jam aš. Nuo to laiko niekada to nebegirdėjau, iki šiandien, kai mano sužadėtinis pradėjo sau po nosimi niūniuoti kažkokią tai melodiją. Paaiškėjo, kad jam vaikystėje kasdien dainuodavo jo mama.
22
Šiandien į mano gestų kalbos pamoką atėjo moteris, kuri dėl vėžio prarado balso stygas. Jos vyras, keturi vaikai, dvi seserys, brolis, mama, tėtis ir dvylika artimų draugų taip pat užsiregistravo pas mane, kad galėtų su ja bendrauti po to, kai ji neteks galimybės garsiai kalbėti.
23
Šiandien mano 11 metų sūnus laisvai kalba gestų kalba, nes jo draugas Džonas, su kuriuo jis užaugo nuo kūdikystės, yra kurčias. Man patinka matyti, kad jų draugystė kasmet stiprėja.
24
Šiuo metu dėl Alzheimerio ligos ir senatvinės silpnaprotystės mano senelis nebe visada atpažįsta savo žmoną, kai atsibunda ryte. Tai tikrai erzino močiutę prieš metus, kai tai nutiko pirmą kartą, bet dabar ji prie to visiškai priprato. Ji net žaidžia su juo kiekvieną rytą, bandydama priversti jį dar kartą pasipiršti jai prieš pietus. Ir senelis kiekvieną dieną jai pasiperša iš naujo.
25
Šiandien mano tėvas mirė dėl natūralių priežasčių, sulaukęs 92 metų. Radau jo kūną ramiai sėdintį ant kėdės mano kambaryje. Ant jo kelių gulėjo trys įrėmintos 8×10 nuotraukos – tai buvo mano motinos, kuri mirė prieš 10 metų, nuotraukos. Ji buvo jo gyvenimo meilė ir matyt prieš mirtį jis norėjo ją pamatyti dar kartą.
26
Šiandien aš būdama 17 metų aklo berniuko mama didžiuojuosi savo sūnumi. Nors sūnus gimė aklas, tai nesutrukdė jam puikiai mokytis, tapti gitaristu (pirmasis jo grupės albumas jau viršijo 25 000 atsisiuntimų internete) ir puikiu vaikinu savo merginai Valerijai. Šiandien jo mažoji sesuo paklausė jo, ką jis labiausiai myli Valerijoje, ir jis atsakė: „Viską. Ji tiesiog puiki”
27
Šiandien restorane aptarnavau pagyvenusią porą. Jie žiūrėjo vienas į kitą taip, kad iš karto buvo aišku, kad jie vienas kitą myli. Vyrui užsiminus, kad jie švenčia sutuoktuvių jubiliejų aš nusišypsojau ir pasakiau: „Leiskite atspėti. Jūs esate kartu jau daug, daug metų“. Jie nusišypsojo ir moteris pasakė: „Tiesą sakant, ne. Šiandien mūsų penktasis jubiliejus. Mes abu pergyvenome savo sutuoktinius, bet likimas suteikė mums dar vieną galimybę mylėti.
28
Šiandien mano tėtis rado mano mažąją seserį gyvą, prirakintą prie sienos tvarte. Ji buvo pagrobta netoli Meksiko miesto prieš penkis mėnesius. Po dviejų savaičių po jos dingimo pareigūnai atsisakė jos ieškoti. Su mama susitaikėme su jos mirtimi ir praėjusį mėnesį ją palaidojome. Į laidotuves atvyko visa mūsų šeima ir jos draugai. Visi, išskyrus jos tėvą – jis vienintelis ir toliau jos ieškojo. „Per daug ją myliu, kad pasiduočiau“, – sakė jis. O dabar ji namuose – nes jis tikrai nepasidavė.
Išmintis:
Iškilūs poelgiai žmogų daro gražesnį.
Jeigu žmogus kasdien padaro kokį nors gerą darbą, tai senatvėje jis tampa labai gražiu.
Geras žmogus tampa visos tautos brangenybe.
Gėris yra toks galingas ginklas, kad jis išlieka amžinai nesunaikintas.
Daryti gėrį būdinga kiekvienai gyvai būtybei, tik daugelis tai pamiršo.
Pradėkime nuo savęs daryti gėrį kasdien:
– kiekvieną rytą mintimis apkabindami kuo daugiau žmonių,
– pasisveikindami žodžiu su pačiu Viešpačiu,
– pasakydami kažką gražaus kartą dienoje nors vienam žmogui ir panaudodami savo rankas kažkokiam kilniam darbui.
Su meile!
Jūsų tarnas
Anantara das
Noriu paremti
