Pusiausvyra

Dienoraštis

Vasario 17 diena
Penktadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien paskaitykite tokią istoriją ir išmintį.

Pusiausvyra

Tai atsitiko prieš du su pusę tūkstančio metų.

Princas Šravanas gyveno ištaikinguose rūmuose.

Jis tiesiog dievino prabangą.

Savo sostinę jis pastoviai perstatydavo ir palaipsniui ją pavertė vienu iš gražiausių miestų pasaulyje.

Tačiau vieną kartą, jis suprato, kad visa tai jam nusibodo.

Kai patarėjai jam pranešė, kad į jo sostinę užsuko Buda, jis nieko nelaukdamas nukeliavo pas Jį.

Buda taip jį sužavėjo, kad jis paprašė leidimo pas Jį pasilikti.

Visa karalystė buvo sukrėsta, kai sužinojo, kad jų karalius nori būti šalia Budos.

Žmonės negalėjo patikėti, kad jų karalius Šravanas būdamas visiškai pasaulietiniu žmogumi, nori patapti atsiskyrėliu.

Karalius Šravanas garsėjo, kaip žmogus, kuris tenkino kiekvieną savo troškimą.

Jis garsėjo tuo, kad mėgo gražias moteris ir brangų vyną.

Budos mokiniai taip pat negalėjo patikėti tuo, kad Šravanas nori būti vienu iš Budos mokinių.

Ir vieną dieną jie Budos paklausė:
– Kas atsitiko? Kas per stebuklas? Juk Šravanas visai ne to tipo žmogus, kuris gali būti Sanjasu (atsižadėjusiu pasaulio žmogumi). Juk jis taip gyveno prabangiai.
– Ką Jūs padarėte su juo?

– Aš nieko su juo nedariau, – atsakė jiems Buda.

– Mūsų protas gali lengvai eiti nuo vieno kraštutinumo iki kito.

– Tai įprastas proto kelias.

– Taigi Šravanas nieko naujo čia neišrado.

– Tai galima buvo numatyti.

– Jūs taip nustebę, nes nežinote protą valdančių dėsnių.

– Žmogus, kuris buvo išprotėjęs dėl turtų, dabar yra išprotėjęs, atsisakydamas turtų, tačiau išprotėjimas jo prote pasilieka.

Ir taip, Šravanas tapo vienuoliu.

– Greitai mokiniai patys pastebėjo, kaip Šravanas eina iš vieno kraštutinumo į kitą.

Buda niekada savo mokinių neprašė vaikščioti nuogiems, tačiau Šravanas vaikščiojo visiškai nuogas.

Be to, jis pradėjo pats save kankinti.

Visi mokiniai valgydavo vieną kartą paroje, tačiau Šravanas pradėjo valgyti tik kas antrą dieną.

Greitai jis visiškai išseko.
Kai kiti medituodavo po medžiu ir pavėsyje, tai jis atsisėsdavo po spiginančia saule.

Anksčiau jis buvo gražus žmogus.

Šravanas turėjo gražų kūną, bet praėjus šešiems mėnesiams jo negalima buvo pažinti.

Vieną vakarą Buda priėjo prie jo ir tarė:
– Šravanai! Aš girdėjau, kad tu iki įšventinimo buvai princu ir mėgai groti su sitara (muzikos instrumentas).
– Tu buvai geras muzikantas.
– Todėl aš atėjau tau užduoti klausimą.
– Kas atsitiks su sitara, jeigu tu atleisi jos stygas?

– Jeigu stygos atlaisvintos, tai tu neišgausi jokios gražios muzikos.

– O jeigu stygos labai įtemtos?

– Tada muzika taip pat neskambės.

– Stygas reikia įtemti vidutiniškai. Jos negali būti nei atpalaiduotos, nei pertemptos.

– Su sitara lengva groti, tačiau tik meistras gali tiksliai sureguliuoti stygas. Čia reikalingas aukso vidurys.

Ir Buda pasakė:

– Aš kaip tik tai ir norėjau tau pasakyti. Aš norėjau tau tai pasakyti, nes stebėjau tave visus šešis mėnesius.
– Muziką, kurią tu nori išgauti iš savęs, skambės tik tada, kai stygos bus neįtemtos ir nepertemtos, o kaip tik per vidurį.
– Šravanai, būk mokytoju ir žinok, kad jeigu pas tave bus per didelė įtampa, tai energijos neturėsi kur dėti, o jeigu, per daug atsipalaiduosi – tai tapsi silpnas.
– Todėl gyvenk pusiausvyroje.
– Tik pusiausvyroje gali pasiekti savo gyvenimo tikslą.

Išmintis:

Mes neturime tapti fanatikais nei gyvenime, nei religijoje.

Nuolankiai!

Jūsų tarnas
Anantara das