Kur prarandame ir kur prisipildome energijos?

Sausio 21 diena
Sekmadienis
Dvaraka, Vilnius

Sveiki mielieji!

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

Šiandien pasakojimas apie tai kur mes prarandame savo psichinę energiją ir per kur jos gauname:

Paskaitykite:

Psichologai sako:

Mes prarandame jėgas, kai:

– sakome „taip“, kai norėjome pasakyti „ne“;

– mes šypsomės, kai tuo metu reikia verkti;

– mes nepailsime;

– įkalbinėjame save ištverti šiek tiek ilgiau, užuot supratę „Dėl kokio šviesaus tikslo aš čia kankinuosi?“;

– mes įsižeidžiame, užuot paprašę žmogaus to, ko mums reikia;

– Užsiimame ne savo reikalais;

– žmogus neįdomus, bet dėl kažkokių sugalvotų priežasčių mes ir toliau su juo bendraujame;

– mus supantys žmonės dažniausiai kalba apie negatyvumą;

– daug kalbame apie politiką, būsto ir komunalinių paslaugų tarifus, kamščius ir pan.;

– paskalos;

– daug ir emocingai kalbame apie tai, kaip gyvena kiti;

– dirbame neįdomų ir nuobodų darbą;

– bijome;

– laukiame, kol kas nors ateis (Kalėdų Senelis, Princas, oligarchas Leopoldas) ir gyvenimas pasikeis;

– Mes smerkiame save, laikome save nevertais, neveiksniais, nelaimingais.

Mes įgauname jėgų, kai:

– susipažįstame su naujais žmonėmis;

– įgyjame naujų žinių;

– keliaujame;

– nugalime savo baimes;

– išbandome ką nors naujo;

– vaikštome (nepainioti su „bėgimu į darbą“ ar einame į parduotuvę, bet vaikštome be jokio konkretaus tikslo);

– užsiimame kūryba;

– bendraujame su maloniais žmonėmis;

– bendraujame su žmonėmis, kurie mus palaiko ir mumis tiki;

– rūpinamės savo kūnu (tiks bet kokia kūno praktika, pirtis, baseinas);

– atlaisviname fizinę erdvę (reikia atsiminti, kaip jaučiamės atnaujintame kambaryje);

– atlaisviname emocinę erdvę (reikia prisiminti, kaip jaučiamės kitaip, kai pavyko atleisti ar atsisveikinti su žmogumi);

– sakome „ne“, kai norime pasakyti „ne“, ir sakome „taip“, kai norime pasakyti „taip“;

– Mes pradedame daryti tai, ko prašo mūsų širdis.

Mes agresyviai reaguojame į bet kokį dirgiklį dėl vienos priežasties: dėl vidinių resursų trūkumo.

Mums tiesiog neužtenka jėgų susidoroti su iškilusia problema.

Anantara das išmintis:

Vidiniai resursai niekada nesibaigtų, jeigu suvoktume savo ir mus supančių gyvų būtybių dievišką prigimtį.

Labiausiai reikia įsiklausyti į savo širdį, nes kiekvieno mūsų širdyje randasi visi atsakymai.

Būti laimingu, būti ramiu, mums trukdo tik materialūs troškimai, kurie niekada nesibaigs, nes jų visų patenkinti net neįmanoma.

Kad mums būtų gera mes reikia valgyti sudvasintą maistą, gerti sudvasintus gėrimus, bendrauti su dvasine praktika užsiimančiais žmonėmis, skaityti dvasingas knygas, klausytis dvasingos muzikos ir visą aplinka apsupti dvasiniais atributais.

Su meile!

Jūsų tarnas
Anantara das